Kam per Seimo rinkimus išleisti 8 mln. eurų: išlaidžiausios partijos ir kandidatai

Partijos ir kandidatai per Seimo rinkimų kampaniją išleido iš viso 7,75 milijono eurų, tačiau vien piniginės storiu rinkimų rezultatų paaiškinti nepavyktų. Laisvės partijai mandatas „atsiėjo“ pigiausiai – patirta 24 tūkst. išlaidų, tačiau visame Seime mažiausias išlaidas, kad patektų į Seimą patyrė Petras Gražulis. „Brangiausias“ Seimo narys – Algirdas Butkevičius.

Per Seimo rinkimus visos partijos ir kiti kandidatai surinko ir išleido 7,75 mln. Eurų. Vidutiniškai vienam Seimo nariui tenkanti išlaidų suma sudarė 54,9 tūkst. eurų.

Didžiąją visų išlaidų dalį – 78 proc., arba kone 6 mln. eurų – sudarė politinių partijų rinkimams skirtos lėšos. Dar 986 tūkst. eurų skyrė atskiri kandidatai, 718 tūkst. eurų paaukojo gyventojai, tyrimą parengė Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus patarėjas Mindaugas Skačkauskas.

Vertinant bendrą išlaidų sumą, didžiausias išlaidas per Seimo rinkimus patyrė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – partija ir jos kandidatai politinės kampanijos metu išleido 1,69 mln. Eurų. Daugiau nei milijoną – iš viso 1,09 mln. Eurų – išleido Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), toliau rikiavosi Darbo partija (932 tūkst. Eurų) ir Lietuvos socialdemokratų partija (905 tūkst. Eurų).

Politinė reklama sudarė didžiąją dalį visų partijų išlaidų – 86,7 procento.

Tarp rinkimus laimėjusių partijų, mažiausią biudžetą turėjo Laisvės partija – 267 tūkst. eurų.

„Laisvės partija kaip nauja partija negavo valstybinės dotacijos, kuri yra skirta politinėms partijoms ir mes turėjome remtis tik žmonių – rinkėjų – aukomis, ir, žinoma, mes aktyviai rinkome GPM paramą. (…) atsižvelgdami, kad nenorime likti skolose paslaugų tiekėjams ir darbuotojams, kurie dirbo šios kampanijos metu, tai tiesiog labai racionaliai ir dėliojom savo resursus ir išteklius“, – paaiškino Laisvės partijos Seimo rinkimų štabui vadovavusi Iveta Paludnevičiūtė.

TS-LKD paaiškina, kad kainą augina dalyvavimas antrame ture

TS-LKD štabui vadovavęs ir į Seimą patekęs Andrius Vyšniauskas patikina, kad partijos per rinkimus išleidžia viską ką turi – kai kurios dar skolinasi papildomai.

„Surinkti pinigus partijos gali iš esmės trimis būdais: tai yra valstybės dotacija, fizinių asmenų aukos kampanijos metu, ir 1 proc. GPM. Tai tokiu būdu mes sukaupėme šitas lėšas. Esame didžiausia partija šalyje ir turėjom didžiausią dotaciją, tai tas iš esmės ir atsispindi šitoje pinigų sumoje“, – sako A. Vyšniauskas ir patikina, kad rinkimams kaupta pastaruosius ketverius metus.

Anot jo, bendra suma didesnė ir dėl to, kad partija antrame ture turėjo 55 vienmandatininkus, kurie buvo remiami ne tik vietinėmis, bet ir nacionaline reklamos kampanija.

Brangiausias mandatas atsiėjo 60 kartų brangiau nei pigiausias

Pats brangiausias mandatas teko Lietuvos žaliųjų partijai – vienam mandatui tenkančios išlaidos siekė 239 tūkst. eurų. Į Seimą pateko vienintelis su šia partija kandidatavęs Algirdas Butkevičius.

Antroje vietoje partija „Laisvė ir teisingumas“, kuriai vienas mandatas kainavo 176 tūkst. eurų, panaši suma teko ir vienam Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos mandatui (171 tūkst. Eur), o vienam socialdemokratų partijos Seimo nariui teko 169,7 tūkst. eurų kampanijos išlaidų.

„Vieno mandato kaina rodo, kad efektyvumą lėmė pirmiausia turinys: rinkimų kampanijos metu akivaizdžiausiai matėsi pagrindiniai priešininkai – TS-LKD ir LVŽS, kurių opozicija kėlė rinkėjų susidomėjimą, atkreipė jų dėmesį ir tokiu būdu automatiškai didino kampanijos efektyvumą. Netoli šios poros pagal efektyvumą yra kitos dešiniosios partijos, kurios buvo visada greta konservatorių – tai, LP ir LRLS“, – vertina Komunikacijos grupės „Hero group“ vadovas Kęstutis Gečas.

Tuo metu pigiausiai rinkimų kampanija oficialiais duomenimis atsiėjo Petrui Gražuliui – save iškėlęs kandidatas išleido 4,1 tūkst. eurų. Panašios ir save iškėlusio Seimo nario Domo Griškevičiaus išlaidos – 4882 Eur, o save išsikėlęs Vytautas Bakas kampanijai išleido 6089 Eur.

Tarp partijų mažiausiai išlaidų vienam mandatui patyrė rinkimų debiutantė Laisvės partija – po 24,3 tūkst. eurų. Antroje vietoje – TS-LKD, su 33,8 tūkstančio eurų išlaidų vienam mandatui.

Daugiausia paramos surinko Valdemaras Valkiūnas – rėmė save

Ne tik partijos, bet ir patys parlamentarai finansavo savo kampanijas.

Daugiausiai pajamų surinko pats save išsikėlęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas – 36 951 Eur. VRK svetainėje nurodoma, kad visos aukos yra jo paties. Po jo eina konservatorius Kazys Starkevičius, savo kampanijai surinkęs 34 952 eurus, trečias – Antanas Guoga iš Darbo partijos, surinkęs 32 513 Eur.

Visą dešimtuką galite peržiūrėti žemiau pateikiamoje lentelėje.

Argustas: yra buvę atvejų, kad mandatas kainavo ir pusę milijono

Lietuvos socialdemokratų partija rinkimuose išleido 904 tūkst. eurų ir vienam išrinktam Seimo nariui tenkanti išlaidų suma sudarė 69,6 tūkst. eurų

„Socialdemokratai, turintys trečią pagal dydį frakciją Seime, yra daugmaž per vidurį pagal vieno mandato kainą. Dirbome su tokiu biudžetu, kokį turėjome, taigi sunku vertinti, daug ar mažai, kalbant apie išleistas sumas. Kur ta riba, kad pasakytume, kad per mažai, ar per daug? Lietuvoje yra buvę atvejų, kai vienas mandatas ir daugiau nei pusę milijono eurų kainavo“, – vertino partijos atstovas Justinas Argustas.

Jis paaiškino, kad komunikacija derinta prie konkurencinės aplinkos ir turimų galimybių, o ženkliausios politinės kampanijos išlaidos – reklamai televizijoje, radijuje, internete, taip pat spaudoje.

Skirtingos strategijos: vieni daugiau išleido internete, kiti – lankstinukams

Partijos skirtingais būdais leido savo lėšas: vienos aktyviau reklamavosi internete, kitos daugiau išleido tradicinėms reklamos priemonėms. Visumoje daugiausiai išleista reklamai spaudoje (1,1 mln. eurų), išorinėje reklamoje (1,6 mln. eurų) ir kitomis priemonėms, pvz., lankstinukams, siunčiamiems į namus – kitomis priemonėmis skleidžiama reklama partijoms ir kandidatams kainavo kone 2 mln. eurų.

Ryšių su visuomene ekspertas K. Gečas paaiškina, kad logiška pastarajai eilutei skirti didelį dėmesį, nes tai užtikrina tiesioginį bendravimą su rinkėju.

„Kokybine prasme teisinga, klausimas, ar tokiu būdu neprarandama kiekybė, nes neįmanoma arba labai sudėtinga aplankyti kiekvieną rinkėją. Investicijos į išorės reklamą (antra pagal dydį investicijos dalis) taip pat yra logiška, nes lauko reklama veikia kaip efektyvus priminimas rinkėjui“, – sako K. Gečas.

Rinkimus laimėjusios TS-LKD biudžetas gana tolygiai paskirstytas tarp skirtingų priemonių: didžiąją dalį išlaidų sudarė „kitos“ reklamos priemonės, kaip lankstinukai, susitikimai, dalomoji medžiaga ir kt. – tam išleista 431,7 tūkst. eurų. Partija kampanijos metu vykdė „Nacionalinę apklausą“, paaiškino TS-LKD štabui vadovavęs A. Vyšniauskas.

TS-LKD išorinei politinei reklamai išleido 320 tūkst. eurų, spaudoje – 216 tūkst. eurų, – internete – 189 tūkst. eurų, televizijoje – 177 tūkst. eurų.

„Labai gerai, kai rinkimų kampanija turi nuoseklią bendrą kampaniją, ką mes ir bandėme padaryti. Nes kai kurie konkurentai susitelkė labai į konkrečias kažkokias priemones. Vieni labai susitelkė į internetą, kiti labai daug visokių leidinių ir žurnalų leido. Ir, mano nuomone, tie dalykai nelabai pasiteisino. Pasiteisina toks sveikas miksas įvairių priemonių, ir atitinkamai tolygiai paskirstytos lėšos, tarp nacionalinės kampanijos, vienmandatininkų ir visų priemonių“, – sako A. Vyšniauskas.

Jis pabrėžė, kad kampanijoje TS-LKD nesinaudojo vieno viešųjų ryšių ar reklamos partnerio paslaugomis, o buvo samdomi atskiri specialistai, tai leido taupyti lėšas konsultantams.

LVŽS praktiškai nesireklamavo televizijoje (4,4 tūkst. eurų išlaidos), o didžiąją dalį išlaidų sutelkė į išorinę politinę reklamą (305 tūkst. eurų), ir kitokias priemones, kaip lankstinukai, leidiniai ir pan. (468 tūkst. eurų). LVŽS atstovė spaudai Dalia Vencevičienė paaiškino, kad išlaidos priklausė nuo vienmandatininkų pasirinkimų.

„Vienmandatininkai sprendė patys, kokias jiems reklamas aktyviausia jų regionuose, tame krašte, kur jie kandidatuoja, tai dauguma jų rinkosi dalomąją medžiagą: tai lankstinukai, laikraščiai, skirti regionui, plakatai, tai jiems didžioji dalis ir susidarė toje vietoje“, – paaiškina D. Vencevičienė.

Laisvės partija internete išleido maždaug pusę turėto biudžeto – 108 tūkst. eurų. Partijos štabui vadovavusi I. Paludnevičiūtė paaiškina, kad taip elgtasi įvertinus potencialų rinkėją.

„Mes atlikome tam tikrus tyrimus, įvertinome savo rinkėjo paveikslą ir tiesiog įvertinome, kur mes geriausiai racionaliausiai nukreipdami pinigus pasieksime didesnį rinkėjų skaičių ir tikslingesnį savo rinkėją, o ne tiesiog švaistysime pinigus į tas reklamos priemones, kurios mums bus mažiau efektyvios ir mažiau reikšmingos. Mes darėme prielaidą, kad mūsų rinkėjas yra labiau pasiekiamas elektroninėje erdvėje, o ten reklama vis tik yra šiek tiek pigesnė, nei ištapetuoti visą miestą“, – paaiškino I. Paludnevičiūtė.

Komunikacijos grupės "Hero group" vadovas K. Gečas vertina, kad Laisvės partijos investicija į internetą atrodo logiška, o TS-LKD rinkėjas yra gerokai vyresnis: „Todėl orientuotasi į asmeninį kontaktą, lauko reklamą ir net spaudą, žinant, kad spaudos dalis bendrame žiniasklaidos lauke sparčiai mažėja, tačiau išlieka svarbus informacijos šaltinis vyresnio amžiaus žmonėms“.

Pasak jo, nekeista, kad televizija nebuvo aktyviai naudojama, nes reklama šiame kanale yra labai brangi, reikia didelio biudžeto, kad pavyktų atkreipti dėmesį.