„Tie tikslai, kurie yra keliami ekonomikos srityje, yra būtent tokie, kokių Lietuvai reikia. Lietuvai reikia ekonomikos transformacijos ir poslinkių aukštos pridėtinės vertės struktūrinių pokyčių link, nes Lietuvoje iki šiol vyrauja žemos ir vidutiniškai žemos pridėtinės vertės veiklos, o esant tokiam darbo užmokesčio augimui, darbo kaštų spaudimui yra rizika, kad vidutiniu laikotarpiu tam tikros veiklos išorės rinkose gali tapti nekonkurencingos“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

„(...) Orientacija į aukštesnę pridėtinę vertę, skaitmenizavimo tikslai, inovacijų ir mokslo populiarinimo ir atitinkamai pajėgumų didinimo tikslai veda į šalies ekonomikos raumenis, kurių išties Lietuvai reikia“, – pridūrė ekonomistė.

Kalbėdama apie programoje minimus aspektus, susijusius su mokesčių stabilumu, verslo dereguliavimu, paprastesniais verslo administravimo principais, I. Genytė-Pikčienė sakė, kad tai būtų palanku verslų atėjimui, kvalifikuotų specialistų pritraukimui.

„Visos šios dedamosios įgalina Lietuvą tapti ekonomikos židiniu ir ekonomikos traukos centru, kurie padėtų Lietuvai tapti palankia vieta tiek darbo jėgai, tiek kvalifikuotiems specialistams atvykti, tiek patiems verslams kurtis čia. (...) Visos šios priemonės yra labai savalaikės ir taiklios“, – sakė ekonomistė.

Visgi ji pastebėjo, kad neretai situaciją komplikuoja įgyvendinimas, todėl svarbu veikti „neužsiveliant biurokratinėse procedūrose.“

„(...) Visada popieriuje viskas atrodo gerai, taikliai ir nuteikia optimistiškai, bet neretą gyvenime situaciją komplikuoja įgyvendinimo procesai, tad palinkėčiau šitai Vyriausybei būti kitokia ir visas tendencijas ir taiklius tikslus sugebėti įgyvendinti sėkmingai ir operatyviai ir neužsiveliant biurokratinėse procedūrose“, – teigė ekonomistė.

Vyriausybės programos projekte akcentuojamas investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), ypač privačių, augimas. Sėkmės rodikliu įvardijamas tikslo, kad valstybės ir privataus sektoriaus investicijos į MTEP 2030 metais sieks 2 proc. nuo BVP įgyvendinimas.

Remiantis projektu, ketinama siekti paprastesnio verslo administravimo, efektyvesnės verslo priežiūros sistemos, atsisakyti perteklinio reguliavimo ir besidubliuojančių valstybinių institucijų reikalavimų įmonėms.

Būsimoji Vyriausybė taip pat ketina iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui, visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)