127 puslapių dokumente, be kita ko, rašoma, kad Vyriausybė sieks, jog mokesčių sistema būtų prognozuojama ir suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu, o aptarti pokyčiai prisidėtų prie socialiai tinkamesnio apmokestinimo, prioritetą teikiant mokesčiams, kurie mažiau žalingi kalbant apie ekonomikos augimą.
Dėstoma, kad valstybės biudžeto formavimas turėtų būti aiškiai susietas su strateginiais valstybės tikslais, mokesčių administravimas taptų palankesnis klientui, efektyvesnis duomenų panaudojimas užtikrintų aukštesnį aptarnavimo ir kontrolės lygį, o smulkaus ir vidutinio verslo galimybės gauti inovacijų ir plėtros finansavimą taptų lygios ES vidurkiui.
2030 metams keliamas rodiklis pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį (skirtumą tarp teorinių ir faktiškai surenkamų pajamų) sumažinti iki 10 proc., dabar jis siekia 25 proc.
Taip pat norima pajamų nelygybės rodiklį S80/S20 (penktadalio, gaunančiųjų didžiausias pajamas, ir penktadalio, gaunančiųjų mažiausias pajamas, santykį) sumažinti iki 5, dabar jis yra 6,4.
Atliks analizę
Šiems tikslams pasiekti bus pasitelktos kelios iniciatyvos. Visų pirma, mokesčių sistema turėtų būti stabili ir prognozuojama.
Be to, planuojama atlikti mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizę.
„Mokesčių kaštai, patiriami per negautas pajamas dėl įvairių lengvatų, turi būti vertinami kaštų ir naudos požiūriu taip pat, kaip ir biudžeto išlaidos. Todėl detaliai įvertinsime mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrėsime mokesčių lengvatas ir specialias sąlygas, iškreipiančias apmokestinimo tinkamumą, kuriančias mokestinį arbitražą, skatinančias šešėlį.
Taip pat užtikrinsime fiskalinį skaidrumą, aiškią ir viešai prieinamą taikomų lengvatų stebėseną, padėsiančią įvertinti lengvatų poveikį ir naudą visuomenei, verslui ir valstybės biudžetui“, – rašoma dokumente.
Naujas principas
Programos projekte dar dėstoma, kad ilgainiui reikėtų pereiti prie šeimos (namų ūkio), kaip pajamų mokesčio mokėtojo.
„Toks principas leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas „atsižvelgia“ ne tik į pajamų dydį, bet ir turimus išlaikytinius“, – aiškina autoriai.
Ateityje prioritetą ketinama skirti mažiau augančiai ekonomikai žalingiems mokesčiams.
„Vertinsime galimybes keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo. Taip pat sieksime mažinti biudžetų priklausomybę nuo netiesioginių mokesčių, tokių kaip PVM ir akcizai. Pagal mokestinių pajamų struktūrą Lietuva pernelyg pasikliauja netiesioginiais mokesčiais, o nemenkos dalies jų net nesugeba surinkti. Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, tad prioritetą teiksime būtent jiems“, – rašoma dokumente.
Taip pat ketinama peržiūrėti valstybės investicijų principus, didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, parengti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją, plėsti šešėlio mažinimo priemones, skaitmenizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą.
Naujoji Vyriausybė norėtų patobulinti smulkaus ir vidutinio verslo apmokestinimo ir mokesčių administravimą.
Žalioji pertvarka
Programos projekte numatoma įgyvendinti žaliąją mokesčių pertvarką.
„Iki 2024 metų panaikinsime visas mokesčių lengvatas naudojamam iškastiniam kurui ir visiškai atsisakysime anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.
Sektorinę mokesčių politiką perorientuosime į aplinkosauginius tikslus, išplėsime gamintojų atsakomybę ir užtikrinsime „teršėjas moka“ principo taikymą, siekdami atspindėti tikrąją gamtos išteklių kainą.
Sutaupytas ir papildomai surinktas mokesčių mokėtojų lėšas nukreipsime stiprinti žaliųjų pokyčių bangą ir mažinti pažeidžiamiausių gyventojų mokestinę naštą“, – rašoma dokumente.
Taip siekiama, kad Lietuvos ekonomika palaipsniui taptų klimatui neutralia ir žiedine, mūsų buitis ir verslas būtų aprūpinami tik žaliąja energija ir šiluma.
Lietuvos žaliajame kurse dar norima plėsti žaliosios elektros energijos generaciją, skatinti gaminančių vartotojų plėtrą, tobulinti skirstomąjį elektros energijos tinklą, kurti pagrindą vandenilio energetikai ir užtikrinti energijos kainų priežiūrą.
Kurs aukštą pridėtinę vertę
Programoje dar išskirtas siekis, kad Lietuva taptų aukštą pridėtinę vertę kuriančia šalimi.
2024 metams nurodytas rodiklis, kad pagal pasaulinį inovacijų indeksą „Global Innovation Index“ Lietuva pakiltų iš 40 į 35 vietą, o 2030 metais pasiektų 20 vietą.
Dar vienas rodiklis 2024 metams – kad Lietuvos darbo našumas padidėtų bent iki 85 proc. ES vidurkio, 2017 metais jis siekė 75 proc.
Aukštos technologinės vertės produkcijos dalis nuo visos Lietuvos gamybos produkcijos 2024 metais turėtų sudaryti bent 7 proc., 2017 metais ji buvo 3,6 proc.
2030 metams keliamas tikslas, jog valstybės ir privataus sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siektų 2 proc. BVP.
„Norėdami sukurti konkurencingą, aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką, sieksime, kad tiek valstybė, tiek verslas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą investuotų ambicingiau. Sukursime realias paskatas verslui investuoti į mokslinius tyrimus, kad privataus sektoriaus investicijos pagaliau pasiektų bent ES vidurkį. Užtikrinsime, kad Europos Sąjungos, valstybės ir verslo investicijos būtų pasitelkiamos skaidriems ir tvariems projektams įgyvendinti, vadovaujantis aiškiais kriterijais“, – teigiama projekte.
Projekte įvardijami tokie Vyriausybės veikimo principai: atviri duomenys, atskaitomybė, diskusija ir žiniomis grįsti sprendimai, bendradarbiavimas, interesų suderinimas, reputacijos stiprinimas, atvira Vyriausybės komunikacija.
Antradienį Seime paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė planuoja pristatyti būsimosios Vyriausybės programą. Seimo komitetams ją apsvarsčius, parlamentas turėtų programą patvirtinti. Taip Vyriausybei suteikiami įgaliojimai, o tada Vyriausybės nariai prisiekia Seime.
