Naujas ribojimas: prie parduotuvių automobilius bus galima statyti tik į kas penktą vietą

Vyriausybė posėdyje įvedė griežtesnius ribojimus verslui: prekybininkai turės vienam pirkėjui surasti 15 kvadratinių metrų nedidelėse parduotuvėse, dideliuose prekybos centruose – 30 kvadratinių metrų. O automobilius bus galima statyti tik į kas penktą vietą. Ministras Aurelijus Veryga paaiškino, kad taip pasielgta, užuot uždarius nebūtinąsias parduotuves.

Vyriausybės nutarimo dėl karantino paskelbimo papildymai dar labiau apribos verslą.

Šalia parduotuvių ir turgaviečių esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse bus galima užimti ne daugiau nei 20 proc. visų transporto priemonėms skirtų stovėjimo vietų, neįskaičiuojant darbuotojams ir neįgaliesiems skirtas stovėjimo vietas.

„Tai turėtų taip pat suvaldyti srautus ir galbūt iš tikrųjų nebebus tų žmonių, kurie važiuoja tiesiog pasivaikščioti, pasižmonėti, pabendrauti prekybos centruose be reikalo“, – po posėdžio kalbėjo laikinasis premjeras Saulius Skvernelis.

Kaip tai bus kontroliuojama?

„Dėl kontroliuojančiųjų institucijų – jos visos yra, jos turi savo funkcijas. Vėlgi, pagal tas galimybes ir apimtis, kadangi ir policiją paminėjote, nei karantinas, nei koronavirusas visų kitų veikų, kurias vykdo policija, nesustabdė. Nusikaltimai vyksta, žmonėms reikia pagalbą suteikti, kontrolę reikia visur vykdyti. Jie tą darys, bet supraskime, kad negalime mesti visus darbus ir vykdyti vien tik šitą kontrolę. Lygiai taip pat ir kalbant apie kitas institucijas“, – kalbėjo premjeras.

Jis pabrėžė asmeninę atsakomybę: „Pirmiausia tai yra mūsų visų atsakomybė. Jeigu mes, kaip kartojam ne vieną kartą, laikysimės rekomendacijų ir nurodymų, nereikės kalbėti apie naujų priemonių įvedimą.“

Kitas naujas draudimas, kaip „Delfi“ jau skelbė, – vienam pirkėjui turės būti užtikrintas nebe 10 kvadratinių metrų, o didesnis plotas parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei teritorijose šalia jų. Siūloma vienam lankytojui skirti 15 kv. m prekybos ploto, kai visas prekybos plotas yra 10 tūkst. kv. m arba mažesnis, arba 30 kv. m, kai visas prekybos plotas didesnis nei 10 tūkst. kv. m.

Papildoma rekomendacija parduotuvėms, prekybos centrams ar turgavietėms – padidinti dirbančių kasų skaičių, kad pirkėjų eilė neviršytų 5 asmenų, o šeimų ar vieno namų ūkio nariams rekomenduojama prekybos centruose lankytis po vieną.

Šiuo metu galioja rekomendacija nenaudoti trumpalaikių pardavimo skatinimo priemonių – skelbimų apie akcijas, nuolaidas, išpardavimus, degustacijas, nes tai galėtų didinti klientų srautus ir susibūrimus.

Karantinas pratęstas iki metų pabaigos – gruodžio 31 d., 24 val. Griežtesni ribojimai įsigalioja nuo trečiadienio – gruodžio 9 d.

Veryga: buvo svarstyta uždaryti parduotuves

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paaiškino, kad automobilių skaičiaus ribojimas įvestas kaip visiško nebūtinųjų parduotuvių uždarymo alternatyva.

„Šiandien gimė dar vienas modifikuotas sprendimas. Penktadienį nebuvo svarstyta dėl automobilių stovėjimo aikštelių, automobilių ten esančių skaičiaus ribojimo. Šiandien šita priemonė pasirinkta kaip visiško uždarymo alternatyva, buvo padidintas plotas, tenkantis vienam gyventojui, ir buvo labai reikšmingai apribotas automobilių stovėjimo aikštelių skaičius. Šiandien Vyriausybė apsisprendė, kad šita priemonė yra tinkama, manome, kad jos turėtų pakakti“, – paaiškino A. Veryga.

Laikinoji Vyriausybė penktadienį svarstė laikinai uždrausti nebūtinojo poreikio parduotuvių, turgaviečių veiklą. Įgyvendinus tokią nuostatą, veiklą galėtų tęsti tik tie prekybininkai, kurie užsiima maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimu, maisto prekyba turgavietėse ar kitose viešose vietose bei internetine prekyba, kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims į namus ar atsiimamos atsiėmimo punktuose.

„Principas labai paprastas – mūsų didžioji dalis vis dėlto esam tinginiai: jeigu reikia kur nors truputį paeiti, dažnu atveju apsisprendžiame, kad gal nereikia. Viešuoju transportu žmonės mažai naudojasi ir labai logiška, kad taip daro vengdami rizikų, nes ten tikimybė apsikrėsti taip pat yra. Ir kai nebus galimybės patogiai parkuoti automobilį, (…) žmonės, matyt, nemaža dalis jų, žinodami, kad bus problema palikti automobilį, kelis kartus pagalvos, ar reikia važiuoti į prekybos centrą“, – vertino A. Veryga.

Prie kai kurių prekybos centrų, pasak ministro, tokia praktika jau egzistuoja – dalis stovėjimo vietų apribota valdant pirkėjų srautus.

Vainienė: neikite, jei nėra būtina

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė patikina, kad naują griežtą nurodymą bus privalu įgyvendinti, tą darys atskiros parduotuvės.

„Matyt, tai yra reakcija į buvusį viešą pasipiktinimą, kad šalia prekybos centrų pilnos automobilių aikštelės. Prekybininkai tai organizuos skirtingais būdais – eliminavę darbuotojams ir neįgaliesiems skirtas vietas, visur kitur praretins tas, kur leidžiama statyti automobilius. Padalinti iš 5 nėra sudėtinga. Draudimo logika, matyt, yra tokia, kad skatintų žmones eiti apsipirkti šalia namų esančiose prekybos vietose ir jie nevažiuotų automobiliu su šeimos nariais ar kitais artimaisiais į prekybos centrus kaip tik tuo metu, kai ten važiuoja ir kiti pirkėjai“, – vertina R. Vainienė.

Šalia prekybos centrų aikštelėse gali atsirasti kontrolierių arba, labiau tikėtina, bus pastatyti kūgeliai, bokšteliai ar kitokie fiziniai statymo vietų apribojimai, mano R. Vainienė.

„Nežinome, kaip įgyvendinimas veiks ir kaip atrodys situacija: ar žmonės suks ratus, kol ras vietą, ar galvos apie patogesnį važiavimo laiką, – prisimins, kada buvo apytuščiai parkingai, ar bandys parkuotis kur šalia, namų kiemuose“, – pasvarstė R. Vainienė.

Anot jos, prekybininkai turi vos dvi dienas pasiruošti.

10 tūkstančių kvadratinių metrų viršija dideli prekybos centrai, juose pirkėjų srautas turės būti tris kartus mažesnis. Didelė parduotuvė paprastai užima apie 5 tūkst. kv. m, ten pirkėjų turės būti pusantro karto mažiau – vienam pirkėjui turės tekti 15 kv. metrų vietoje dabartinių 10-ies.

„Tai yra griežtas ribojimas, bet, matyt, tikrai reikia stabdyti arklius. Griežtas ribojimas, bet jis taiklus ir atliepiantis tikslą apriboti srautą – ne uždrausti žmonėms apskritai apsipirkti, bet sumažinti jų koncentraciją. Turbūt skaudesnis jis maisto prekiautojams“, – vertino prekybininkų atstovė.

Ji patikino, kad situaciją prekybos centrai stebi įdiegtomis srautų valdymo sistemomis, o personalas įeinančiuosius riboja tuomet, kai limitai būna pasiekti, – pirkėjai stoja į eilę prie įėjimo.

„Kai girdime visus pasiūlymus apie epidemijos valdymą, prekybos vietos labai dažnai minimos, tačiau pagal nustatytų židinių ir atvejų plitimo skaičių iki šiol nebuvo užfiksuota jokių užsikrėtimų atvejų tarp klientų, išskyrus šiandien vieną. Tai reiškia, kad trumpas kontaktas ir itin didelės saugos priemonės, kurios taikomos, duoda rezultatų. (…) Tūkstantį ir dar vieną kartą raginame – neikite, jei nėra būtina“, – kalbėjo R. Vainienė.

Draus nuomoti patalpas

„Vyriausybės nutarimu draudžiama apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtų patalpų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomų) nuoma, subnuoma ar panauda, skirta privatiems renginiams, šventėms ar kitiems susibūrimams organizuoti.“

Įmonėms ir kitiems privataus sektoriaus subjektams nustatoma prievolė organizuoti darbą taip pat, kaip ir valstybių ar savivaldybių įstaigoms, ar valdomoms įmonėms, – būtina darbą organizuoti nuotoliniu būdu, išskyrus tuos atvejus, kai fizinis buvimas yra būtinas atlikti darbo vietoje nustatytas funkcijas.

Griežtinti karantino metu taikomas priemones sekmadienį siūlė ir prezidento Gitano Nausėdos suburta Sveikatos ekspertų taryba: siūloma svarstyti kiek įmanoma labiau apriboti gyventojų judėjimą, kelių šeimų bendravimo galimybes, ne maisto prekybą savaitgaliais, savaitgaliais stabdyti darbą arba laiką riboti iki 17 valandos.