Mažiau optimistiškas – kas trečias vadovas
Kaip atskleidė šių metų sausio-vasario ir liepos-rugpjūčio mėnesiais tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės KPMG atliktas tyrimas, COVID-19 krizė sumažino didelės dalies įmonių vadovų optimizmą dėl pasaulio ekonomikos augimo. 32 proc. jų teigė į artimiausias trejų metų perspektyvas žvelgiantys nebe taip optimistiškai kaip metų pradžioje. Kita vertus, paklausti apie savo valdomų įmonių ateitį, vos 17 proc. vadovų išreiškė mažesnį pasitikėjimą.
„Pasikeitęs požiūris į ekonomikos augimą nestebina. Apklaustų įmonių, kurių kiekvienos metinės pajamos siekė bent 500 mln. JAV dolerių, vadovai karantino metu stebėjo mažėjančią vartotojų perkamąją galią, didėjantį nedarbą ir neužtikrintumą dėl ateities. Anot tyrimo dalyvių, šie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos pasaulio ekonomikos augimui. Situacija optimistiškesnė, kai vadovai kalba apie savo valdomų įmonių ateitį, nes jie patys turi reikalingus svertus ir gali kontroliuoti kompanijoje vykstančius procesus“, – teigia „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis.
29 proc. vadovų apklausoje pažymėjo ir prastesnes valstybių, kuriose veikia jų įmonės, ekonomikų augimo perspektyvas. Šiuo atveju išsiskiria globalizacija ir su ja susijusios tiekimo grandinių rizikos. Remiantis vadovų apklausa, metų pradžioje šios rizikos užėmė devintą vietą tarp didžiausių strateginių grėsmių, o dabar – pakilo net iki antros vietos.
„Įvedus papildomus ribojimus verslui vienoje šalyje, tai gali turėti įtakos kitoje pasaulio dalyje veikiančiai įmonei. Tai pastebėjome jau pavasarį, kai buvo apribotas ne tik žmonių, bet ir prekių judėjimas – užsivėrus vienos šalies sienoms, kildavo keblumų gamybos įmonėms ir kitose valstybėse“, – situaciją apžvelgia finansų ekspertas.
Talentas tampa vis svarbesniu kriterijumi
Globalizacijos svarbą ekonomikai įžvelgia ir KPMG tyrimo dalyviai. Remiantis apklausos rezultatais, sutrikusios tiekimo grandinės rizika šiemet tapo vienu svarbiausių pasaulio ekonomikos augimą galinčių stabdyti veiksnių. Į tai dėmesį metų viduryje atkreipė 18 proc. tarptautinio tyrimo dalyvių, kai tuo tarpu metų pradžioje tokią nuomonę išreiškė vos 2 proc. apklaustųjų.
Gerokai padaugėjo ir talentų praradimo riziką akcentavusių įmonių vadovų. Metų pradžioje vos vienas procentas respondentų manė, kad tai yra svarbiausias pasaulio ekonomikos augimui riziką keliantis veiksnys. Rugpjūtį taip manančių įmonių vadovų skaičius šoktelėjo iki 21 procento. Anot D. Dabulio, šis skaičius atspindi naują požiūrį, kad būtent talentas ir žmonių gebėjimai yra raktas į ilgalaikį augimą.
„Vis daugiau verslų keliasi į internetinę erdvę, todėl didėja informacines technologijas išmanančių darbuotojų poreikis. Atitinkamai, efektyviai veiklai ir ekonomikos augimui reikalingas nuolatinis mokymasis, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas. Svarbu pabrėžti, kad tai gerina ir darbuotojų gerovę, nes padeda jiems geriau prisitaikyti prie rinkos“, – kalba D. Dabulis.
Lietuvos verslas rizikas įveikė
Lietuvoje didžiausios rizikos, kurios gali turėti neigiamos įtakos šalies ekonomikos augimui, šiemet yra susijusios su COVID-19 viruso protrūkiu, jo suvaldymo spartumu ir prieinamumu prie verslo finansavimo šaltinių. Atsižvelgimas į šias rizikas bei valstybės ir verslo veiksmai kovo–birželio mėnesiais paskelbto karantino metu pagerino Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas.
„Pirmosios viruso bangos kontekste Lietuvos ekonominiai rodikliai buvo kur kas geresni nei tikėtasi metų pradžioje. Valstybės finansinė parama verslui vidaus rinkoje turėjo teigiamą poveikį sprendžiant verslo finansavimo problemas ir gerokai sušvelnino pirmosios COVID-19 viruso bangos poveikį ekonomikai. Prognozes gerina ir tai, kad nuo 2010 m. augę įmonių pelnai leido sukaupti pakankamai daug finansinio rezervo. Tai lėmė ribotą pandemijos protrūkio bangos poveikį verslo raidai ir darbo rinkai bei dabar greitai atsigaunantį privatųjį vartojimą“, – teigia VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.
Anot eksperto, Lietuvos ekonomikos prognozės atrodo neblogai, nes labiausiai paveiktos ekonominės veiklos – turizmas, aptarnavimo bei maitinimo paslaugų veikla ir pramogų sektorius – šalies ekonomikoje sudaro palyginti mažą dalį. Visgi su nerimu žvelgiama į neigiamai Lietuvos ekonomiką galinčią paveikti antrą COVID-19 pandemijos bangą – ji gali lemti didesnę įmonių bankrotų tikimybę, nes kai kurie Lietuvos ūkio sektoriai dar nespėjo atsigauti po pirmosios pandemijos bangos, tad minėtos rizikos vėl išauga.
