Kaip rašoma pranešime spaudai, manoma, kad šie bei kiti pokyčiai lems ir didelio formato prekybos centrų skaičiaus mažėjimą.
Įvertino apsipirkimą be kontakto
Kaip teigia bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis, kilusi pandemija šiemet turėjo reikšmingos įtakos tiek globaliems pokyčiams, tiek ir prekybos technologijų aktualizavimui. Anot jo, pandemija padiktavo naujas apsipirkimo sąlygas, o dėl to buvo pastebima ir pasikeitusi pirkėjų elgsena.
Prireikus būtiniausių prekių lietuviai rinkosi ne tik maisto produktų pristatymą į namus, tačiau ir didesnį prioritetą teikė bekontakčiam apsipirkimui savitarnos kasose. Remiantis didžiųjų prekybos centrų patirtimi, pandemijos metu gerokai išaugo ir rankinių skenavimo sistemų naudojimas.
„Pirmojo karantino metu didelis dėmesys buvo skiriamas bekontakčiam apsipirkimui. Pandemija parodė, kad tokia galimybė yra itin svarbi. Pirkėjai prekybos centruose pradėjo dažniau naudotis savitarnos kasomis bei savitarnos skenavimo priemonėmis, todėl išaugo šių sprendimų populiarumas. Skaičiuojame, kad vien šiais metais prekybininkai į išmaniuosius sprendimus investavo apie 4 mln. eurų“, – aiškina R. Mažulis.
Pasak pašnekovo, šiais metais keitėsi ir pirkėjų atsiskaitymo įpročiai. Nors praėjusiais metais bekontakčių atsiskaitymų dalis siekė 48 proc., šiais metais matomas reikšmingas šio pasirinkimo kilimas iki 67 proc.
„Remiantis „Swedbank“ duomenimis, rugsėjo mėnesį net 2 iš 3 mokėjimų kortele buvo bekontakčiai, o kas 9-as mokėjimas buvo atliktas naudojant išmaniuosius telefonus ar laikrodžius. Būtent išmaniųjų atsiskaitymų skaičius rugsėjo mėnesį, lyginant su šių metų pradžia, paaugo net 150 proc. Tad galima drąsiai teigti, kad lietuviai vis dažniau atsisako grynųjų pinigų, o paisydami saugumo rekomendacijų prioritetą skiria bekontakčiams atsiskaitymams“, – kalba pašnekovas.
Paprastesnė ir patogesnė ateitis
„StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims aiškina, kad ypač per pandemiją išpopuliarėjusios savitarnos kasos savo populiarumo bei svarbos nepraras ir ateityje, o tam įtakos turės plečiamos šių technologinių sprendimų galimybės. Jau dabar yra sudaryta galimybė savitarnos kasose įsigyti ne tik loterijos bilietus, bet ir tabako gaminių. Ši technologija yra paremta dirbtiniu intelektu ir jau sėkmingai naudojama bei plečiama Estijoje.
Negana to, COVID-19 kontekste atsiranda dar daugiau naujų funkcijų, mažinančių kontaktus su kitais žmonėmis: tai apsipirkimas be prisilietimo ar automatinis produktų atpažinimas. Tai reiškia, kad savitarnos kasa besinaudojančiam pirkėjui nebereikės naudotis prekių paieška, nes kasa gebės atpažinti prekę pagal jos išvaizdą. Taip pat perkant prekes su amžiaus ribojimu nebereikės laukti kasininko, kuris patvirtintų amžių, mat kasose įdiegta veidų nuskaitymo sistema automatiškai nustatys, ar pirkėjas yra pakankamo amžiaus reguliuojamoms prekėms įsigyti.
„Tokie pokyčiai aiškiai leidžia matyti, kad savitarnos sprendimai yra labai svarbūs. Galima pastebėti ne tik šių sprendimų plėtrą, tačiau ir naujų nišų bei formų atsiradimą. Savitarnos kasos jau prieinamos gyvenantiems mažesniuose miestuose ir apsiperkantiems nedidelėse parduotuvėse. Pirkėjai taip pat jau gali savarankiškai atsiskaityti už prekes ir paslaugas ne tik maisto prekių, bet ir elektronikos bei kitose parduotuvėse, taip pat degalinėse ir restoranuose. Tam, kad apsipirkimas būtų dar patogesnis, o pandemijos akivaizdoje pavyktų išvengti žmogiškojo kontakto, nuolat plečiamas savitarnos kasose suteikiamų paslaugų spektras“, – akcentuoja R. Mažulis.
Tiesa, dėl pasikeitusios situacijos buvo itin sparčiai plečiamos paslaugos apsipirkimo vietose, o taip pat ir elektroninėje erdvėje, mat siekiant karantino metu toliau vykdyti prekybą verslas buvo keliamas į internetą. Pasak R. Mažulio, fiksuota ir paradoksali situacija, kai pandemijos laikotarpiu buvo atidaromos fizinės prekybos vietos. Tokia pastebima atvirkštinė tendencija yra grindžiama judėjimu į vadinamąją daugiakanalę prekybą. Tokiu atveju fizinė parduotuvė gali būti ne tik prekių atsiėmimo vieta, bet ir galimybė pareklamuoti kitas savo prekes atsiimant užsakymus, taip pat prekių surinkimo sandėlis, užsakymo pristatymo taškas ir pan.
Vertindamas ateities perspektyvas R. Mažulis teigia, kad tam, jog kasdieniai apsipirkimai būtų dar patogesni, jau netrukus bus pradėti naudoti išmanūs vežimėliai bei prekių skenavimas išmaniuoju telefonu. Tokia naujovė sudarys sąlygas pirkėjams ne tik atsiskaityti už prekes nė neišsitraukus piniginės ar išmaniojo, bet ir visą reikiamą informaciją apie produktą matyti iškart savo telefone. Nuskenavus prekę būtų matoma jos kaina, galiojimo laikas, sudėtis, alergenai bei kita naudinga informacija.
„StrongPoint“ atstovo teigimu, apsirūpinimą būtiniausiomis prekėmis ateityje palengvins ir maistomatai. Nors jie Lietuvoje buvo pasirodę jau anksčiau, manoma, kad būtent šių įrenginių plėtra palengvins apsipirkimą regionuose.
„Būtent tokia praktika yra plėtojama Estijoje, kur mažesniuose miestuose ar kaimuose gyvenantys žmonės gali nesunkiai įsigyti maisto produktų ir buities prekių. Tiesa, kaip natūrali tąsa Baltijos šalyse turėtų būti pradėti naudoti Skandinavijoje ypač populiarūs mobilūs maistomatai, kuriuos nesunkiai galima pervežti iš vienos vietos į kitą“, – kalba pašnekovas.
Ateityje taip pat tikimasi ir robotizacijos plėtros. Jau dabar sprendžiama, kaip robotai galėtų pasitarnauti efektyvinant veiksmus ir prekybą. Manoma, kad jie galėtų atlikti tokius darbus kaip inventorizacija, prekių surinkimas, pristatymas ir išvežiojimas nuo parduotuvės iki kliento. Tikimasi, kad tokios tendencijos leis ne tik optimizuoti darbus bei pagreitinti prekių pristatymą, tačiau ir palengvins kasdienius pirkėjų veiksmus.
R. Mažulis teigia, kad Europoje jau dabar matoma tendencija, kai parduotuvėse valymo ir prekių papildymo darbus atlieka robotizuotos sistemos, o už prekes pirkėjai gali atsiskaityti tik savitarnos kasose arba apskritai jų nenaudodami. Siekiama, kad atvykę į tokias prekybos vietas pirkėjai galėtų išvengti bet kokio žmogiškojo kontakto su personalo darbuotojais. Anot R. Mažulio, tokie pokyčiai užsienyje leidžia manyti, kad ilgainiui toks parduotuvių formatas rasis ir Lietuvoje.
Didžiosios parduotuvės taps nepopuliarios
„StrongPoint“ atstovas aiškina, kad pastaruoju metu pastebima tendencija, jog lietuviai taupydami savo laiką ir užuot vykę į didžiuosius prekybos centrus dažniau renkasi mažesnio formato parduotuves. R. Mažulis teigia, kad tokie pokyčiai leidžia numatyti, jog ateityje didžiųjų prekybos centrų bus kur kas mažiau, o juos pakeis mažesnio formato parduotuvės.
„Žmonės dažniausiai parduotuvėje lankosi norėdami įsigyti pirmo būtinumo prekių, kurias galima rasti ne tik didžiuosiuose prekybos centruose, bet ir mažesnėse parduotuvėse. Būtent dėl to pastebima, kad žmonių poreikis apsipirkti didelio formato parduotuvėse mažėja, mat jose netikslingai sugaištama daugiau laiko. Realu, kad ilgainiui ši tendencija tik stiprės, o išmanių darbo optimizavimo bei resursų taupymo sprendimų daugės“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
R. Mažusis pastebi, kad tokie lietuvių pasirinkimai parodo, jog ateityje didelio formato prekybos centrų tinklai nebus plečiami, o priešingai – bus stengiamasi pirkėjams pasiūlyti greito ir išmanaus apsipirkimo galimybes, kuriomis jau dabar džiaugiasi besinaudojantys maistomatais.
