Kas lėmė atlyginimų didėją net pandemijos metu laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjomės su finansų analitikų Mariumi Dubnikovu, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininke Kotryna Tamoševičiene ir ekonomistu Vaidu Navicku.
Optimistiški ženklai dėl atlyginimų
Finansų analitikas M. Dubnikovas nurodė, kad atlyginimai augo praktiškai visose srityse – tiek viešajame sektoriuje, tiek privačiame.
„Pirmo ketvirčio metu iš tiesų įmonėse privačiame sektoriuje buvo didelis spaudimas didinti atlyginimus, nes buvome įgavę pagreitį 2019 metais. Tada, kai atėjo balandžio mėnuo, kai vyksta akcininkų susirinkimai, metiniai pokalbiai, susidūrėme su pandemija ir iš vienos pusės norai išnyko, nes visi šiek tiek sukluso, kas čia bus ir kaip su darbo vietomis. Iš kitos pusės ir darbdaviai nelabai norėjo didinti atlyginimų, dėl to, kad nežinojo kokia bus situacija. Trečio ketvirčio metu, kai pandemija Lietuvoje šiek tiek atslūgo, tiek darbdavių noras padidėjo didinti atlyginimus, tiek darbuotojų spaudimas, kurį matėme pirmo ketvirčio metu jis tapo dar nuožmesnis, nes praėjo pusę metų be atlyginimų augimų. Tai lėmė, kad antrame-trečiame ketvirtyje iš tiesų atlyginimai įmonėse augo. Be abejo tose įmonėse, kurios nebuvo paveiktos pandemijos“, – teigė jis ir nurodė, kad tai daugiausia pramonės, eksportuojančios į užsienį įmonės ir informacinių technologijų (IT) sektorius.
Lietuvos banko analitikė K. Tamoševičienė pridūrė, kad kai kurie sprendimai, kaip MMA ar viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas, buvo priimti dar prieš pandemiją.
„Kalbant apie III ketvirtį, tai buvo stiprus atšokimas per ketvirtį. Tai lemia, kad II ketvirtį buvo sulėtėjimas, bet apskritai kalbant, galima sakyti, kad atspindi tai stiprią situaciją beveik visuose sektoriuose, išskyrus tuos, kur labai tiesiogiai stipriai paveikti ir per visą vasarą neatsistatė, kaip apgyvendinimo ir maitinimo veikla. Ši ryškiausia, kurioje atlyginimų augimas vis dar labai lėtas“, – teigė ji.
Ekonomistas V. Navickas pastebėjo, nors darbuotojų skaičius sumažėjo, o ekonomika lėtėja, atlyginimų augimas – geras ženklas, nes palaiko vidaus vartojimą. Jo teigimu, viešojo sektoriaus atlyginimai privalo didėti.
„Jei pažiūrėtume į metų pokytį, tai lygindami 2019 m. III ketvirtį su 2020 m. III ketvirčiu, atlyginimai augo tik 3 proc. apgyvendinimo srityje. Bet lyginant II ir III ketvirtį, jie šoktelėjo 18 proc., tai reiškia, kad II ketvirtį, kai buvo daug įmonių užsidarę ir prastovose, po to jiems atsidarius liepos-rugpjūčio mėn. atlyginimai atgal atšoko. Jie greitai neaugo žiūrint pilnus metus, bet atšoko gana neblogai ir tai optimistiška žinia, nes jei kitais metais ateis tos vakcinos ir išeitume pagaliau iš karantinų, galbūt ekonominė veikla ir atlyginimai taip pat sparčiai galėtų atšokti. (…) Dabar skolintis, kaip žinoma, galima labai daug. Šiais metais biudžeto deficitas sieks apie devynis proc., tai jei nereikia mažinti viešojo sektoriaus atlyginimų, kurie ir taip maži, prisiminkime, kad jie labai lėtai lipa iš didžiulės duobės, į kurią įkrito 2008-2009 metais, jei jų nereikia mažinti, tai palaiko vartojimo dydį ekonomikoje“, – teigė V. Navickas.
M. Dubnikovas pridūrė, kad dažniau darbo netenka nekvalifikuoti darbuotojai, o įmonėse lieka dirbti gaunantys didesnes pajamas. Tai reiškia, kad darbuotojų skaičiaus mažėjimas iš dalies gali daryti įtaką vidutinių atlyginimų statistikai.
„Reikia suprasti, kad pagal III ketvirtį labai sunku prognozuoti ateitį. Manau, kad ketvirtas ketvirtis ir kitų metų pirmas ketvirtis bus tie, kurie gali parodyti didelius nasrus. Reikia vis dėlto žiūrėti, sakyčiau, metinius pokyčius. Ypatingai bus įdomu pažiūrėti, kaip bus 2021 m. lyginant I ketvirtį su 2020 m. I ketvirčiu, tada tikrai matysime tikrąją situaciją. O kol kas yra audra, bangavimas. Duomenų bangavimas labai natūralus“, – teigė M. Dubnikovas.
„Sodros„duomenimis, didesnį nei 10 proc. augimą trečiąjį šių metų ketvirtį pajuto kone pusė – 43 proc. dirbančiųjų. M. Dubnikovo teigimu, klaidos čia nėra.
„Mes gyvename tokiame siurrealiame pasaulyje. Valstybė gali skolintis ir gyvena ne pagal pajamas. Tai reiškia, kad skolinamės rekordinius kiekius pinigų ir dar planuojame pasiskolinti. Tai reiškia, kad tie pinigai plaukia į žmonių kišenes. Šiuo atveju tikrai jaučiamas tas pagerėjimas atlyginimų srityje, bet šiandien dienai vakarėlis tęsiasi iš skolintų pinigų. Paprastai į vakarėlius ir barus eiti už skolintus pinigus nelabai patartina. Bent jau ilguoju periodu. Vienas dalykas šitos politikos, ką pasiekė, išlaikė pakankamai geras nuotaikas vartotojų. Tai atsispindi ekonomikoje, bet kas bus vėliau pamatysime. Skolintos lėšos turi savo kainą. Ir vieną dieną ji gali atsirasti“, – tikino finansų analitikas.
Atlyginimai augs ir toliau, tačiau lėčiau
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė K. Tamoševičienė kalbėdamas apie tolimesnes atlyginimų didėjimo perspektyvas išskyrė, kad lyginant su III ketvirčiu yra smarkiai pablogėjus pandeminė situacija, o įvesti karantinai šalyse paveiks Lietuvos eksportą.
„Tikrai IV ketvirčio galime tikėtis gerokai mažiau tokio pozityvaus nei III ketvirtis ir, tikėtina, kad tai gali persikelti į kitų metų pradžią, galbūt pirmąjį ketvirtį. Taip pat ir kalbant apie viešąjį sektorių, tie sprendimai, kurie priimti dar pernai, šiemet tikriausia bus mažiau drąsūs, mažesnio augimo galima tikėtis ir viešojo sektoriaus atlyginimuose. Tai mes prognozuojame, kad ateinančiais metais atlyginimų augimas vis dėlto bus lėtesnis nei šiemet.
Rugsėjį mes prognozavome šiek tiek virš 3 proc. atlyginimų augimą, tačiau gruodžio mėnesį skelbsime atnaujintas prognozes ir, manau, kad koreguosis vis dėlto į aukštesnę pusę, matant šių metų gana stebinančiai spartų augimą, nepaisant pandemijos.
Neapibrėžtumas iki šiol išlieka labai didelis, kol pandemija nėra suvaldyta, kol nėra medicininio sprendimo, tikrai įvairūs scenarijai gali būti. Bet, vis dėlto, stebint šiuos metus, mes turime nemažai patirties su pandemija ir, matyti, kad yra gana ryškūs skirtumai tarp sektorių, todėl tikėtina, kad kai kuriuose sektoriuose vis dėlto bus augimas. Taip pat ir atsiliepiantis atlyginimų augime, jis tikrai išliks. Kitais metais mes prognozuojame daugmaž tolygų augimą tarp privataus ir viešojo sektoriaus“, – teigė ji.
K. Tamoševičienė pridūrė, kad dalyje sektorių išlieka konkuravimas dėl gerų kvalifikuotų darbuotojų, dėl to išliks ir spaudimas atlyginimų didinimui.
Valstybės išlaidas didinti reikia, tačiau saikingai
Ekonomisto V. Navicko teigimu, kitais metais dar galima skolintis ir daugiau, jeigu to reikia. Dėl to, pasak jo, kitais metais didinti atlyginimus ir viešajame sektoriuje prioritetinėse srityse.
„Pamatysime, kokio dydžio bus problema nuo to, ar suvaldysime tą antrąją bangą, ar ji ir toliau bus viena iš blogiausių pasaulyje, nes smūgis ekonomikai, pažiūrint į kitas šalis, yra proporcingas užsikrėtusiųjų skaičiui. Jei pas mus nebus antroji banga suvaldyta, tada dalykai bus rimtesni, bet valstybė gali skolintis daug ir tai nebus stabdis didinti išlaidas.
Čia fiskalinės politikos klausimas – reikia iš tikrųjų išlaikyti valstybės išlaidų lygį, kad ekonominės situacijos dar nepablogintume. Nuo to fakto, kad reikės skolintis ir leisti skolintus pinigus mes nepabėgsime, klausimas, kam juos leisime – iš ekonomikos skatinimo pusės ne taip svarbu ar tu juos leidi atlyginimams, ar kokioms nors trinkelėms. Manau, kad galima laisvai galvoti apie viešojo sektoriaus atlyginimų didinimą. Bet suprantu, kad jau 2022 m. turbūt gali sugrįžti tos fiskalinės drausmės taisyklės, tada biudžeto deficitas negalės būti didesnis nei 3 proc. BVP. Klausimas, kokia bus mūsų trajektorija sugrįžtant į tuos mažesnius biudžeto deficitus, nes tikrai nenorime situacijos, kad 2022 m. reikėtų mažinti atlyginimus ir socialines išlaidas jas per daug padidinus 2021 m.“, – sako V. Navickas.
M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad koronaviruso atvejų skaičius ženkliai išaugo. Kaip jis skaičiuoja, spalio 25 d. Lietuva kirto 10 tūkst. atvejų ribą, o šiuo metu susirgimų jau daugiau nei 60 tūkst.
„Per vieną mėnesį šešis kartus situacija pasikeitė sus sergamumu Lietuvoje, lyginant su eile mėnesių prieš tai. Manau, kad šiandien dienai prognozuoti dvylikai mėnesių į priekį labai labai sudėtinga, arba šiek tiek naivoka, nes tai yra šaudymas užrištomis akimis. Reikėtų eiti scenarijais“, – sako jis ir paaiškina, kad kitų metų pirmajam ketvirčiui įtakos gali turėti bankrotai.
Kaip aiškina, įmonės yra sukaupusios ir atidėjusios skolas „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), verslo partneriams.
„Taip pat pradėjimas mokėti lengvatinių paskolų įmokų, tai gali atsiliepti. Tai gali stipriai mažinti bent jau privačiame sektoriuje, atlyginimų augimą.
Bendrai paėmus, valstybinio sektoriaus augimas greičiausiai išliks, nes kitais metais galime skolintis. Didesnės problemos, jei išliksime Covid situacijoje 2021 metais, tai 2022 metais galime turėti didesnių reikalų“, – teigė M. Dubnikovas.
Finansų analitiko teigimu, šiuo metu visgi nesiskolinti būtų neprotinga, reikia didinti valstybės išlaidas, tačiau tai daryti saikingai.
