Būsima ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada, kad ruošiama parama bus tvirtinama nestabdant – jos reikia jau dabar.

Kol kas kamuolys dabartinės valdžios rankose. Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka bando „išmušti“ bent 150 milijonų eurų, ir skaičiuoja, kad yra 60 tūkstančių įmonių, kurios galėtų pretenduoti į subsidijas.

Ar galėtų suma būti didesnė? A. Armonaitė atsidūsta, kad biudžetas ne guminis – jau dabar planuojamas didelis deficitas, o dar biudžete nėra nė pensijų indeksavimo, vakcinų. Tad bus įvertinta jau gavus įgaliojimus.

„SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas vertina, kad sunkumų patiriančioms įmonėms šios paramos pakaks mėnesiui ar dviems, tačiau tai nieko nelems viešbučiams, restoranams, ar kitiems labiausiai nukentėjusiems sektoriams.

Ekonomistas Marius Dubnikovas rėžė dar stipriau – laukia bankrotų banga, ir tokių, kurie sudrebins ir aplinkinius sektorius.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė nesupranta, kodėl parama nėra pirmiausia orientuojama į labiausiai nukentėjusius ir piešia niūrų vaizdą: viešbučių rinka gali atsigauti tik 2022 m., esamos paramos išlaukti iki tada nebepakaks.

Foto: Shutterstock

Rojaka: planuojama skirti iki 150 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė J. Rojaka patikina, kad darbas dėl naujos paramos priemonės patvirtinimo bus tęsiamas iki pat Vyriausybės pasikeitimo, kad darbų perėmimas būtų kuo sklandesnis. Ji viliasi, kad nauja parama patvirtinti per gruodį, o pirmosios subsidijos įmones galėtų pasiekti jau sausį.

„Tikėtina, kad nauja Vyriausybė galėtų koreguoti arba finansavimo sumą, arba, galbūt, tam tikras detales ar smulkmenas. Šiuo metu yra taip, kad planuojama skirti iki 150 mln. eurų konkrečiai subsidijoms – padėti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms. Siekiama įveikti sukeltas neigiamas pasekmes, išsaugoti įmonės likvidumą. Paramos dydis dydis gali siekti iki 25 proc. nuo 2019 metais sumokėto GPM sumos“, – paaiškina ruošiamos schemos principus J. Rojaka.

Ji papildo, kad naujoms įmonėms, kurių pajamų kritimo palyginti negalima, būtų mokama fiksuota išmoka – 500 eurų. Kad būtų užtikrintas lygiateisiškumas, kitos įmonės taip pat gautų ne mažesnę nei 500 eurų paramą.

Jekaterina Rojaka

EIM suskaičiavo, kad Lietuvoje yra apie 60 tūkstančių įmonių, kurios galėtų pretenduoti į paramą – tokiu atveju vienai įmonei tenkanti vidutinė suma tesiektų 2500 eurų.

Kol kas net ir tokia parama dar nėra patvirtinta – Vyriausybėje anksčiau patvirtino tik paramos skyrimo kriterijus. Nutarta, kad į būsimą paramą galės pretenduoti įmonės, kurių apyvarta nukrito 30 procentų, arba tos įmonės, kurios bus įtrauktos į ribojamų veiklų sąrašą.

Dėl paramos dydžio ir kriterijų jau galutinai apsispręsti, tikėtina, turės nauja Vyriausybė.

Ko gero tvirtins jau nauja Vyriausybė

Viceministrė patikino, kad girdima verslo kritika, tačiau parama priklausys nuo to, koks finansavimas bus numatytas.

„Mūsų pirminis siūlymas buvo skirstyti laipteliais: kurių apyvarta krito 30 proc. – mokėti 30 proc., o tiems, kuriems apyvarta krito 50 proc. – išmokėti 50 proc. nuo sumokėto GPM. Bet viskas priklauso nuo finansavimo sumos. Jeigu yra galimybės iš biudžeto skirti tik tokią sumą, tai automatiškai teko ieškoti kompromiso ir tarp ministrų kompromisas buvo surastas būtent tokiu būdu“, – sako J. Rojaka.

Šiuo metu biudžetą Seimas grąžino Vyriausybei koreguoti – J. Rojaka tikisi, kad naujame biudžete kitiems metams pinigų atsiras: „Anksčiau nebuvo, nes tikrai nebuvo sutarimo tarp ministrų, kad galima būtų išmokėti subsidijomis dar papildomai pinigų“, – sako J. Rojaka.

Viceministrė nebesitiki, kad esama Vyriausybė patvirtins naują pagalbos paketą.

Foto: Shutterstock

„Prižadu, kad iki paskutinės savo dienos šitą klausimą stumsiu tiek, kiek mes galėsime įveikti, ir visus darbus labai tvarkingai perduosime naujai Vyriausybei, naujai komandai, kad jie galėtų iš karto įsitraukti į procesą ir nebūtų pereinamųjų laikotarpių šiuo klausimu. Puikiai suprantame, kaip svarbi parama verslui yra šiuo metu“, – sako J. Rojaka.

Ji paminėjo, kad atranka bus tęstinė – tai reikštų, kad paramą gaus tos įmonės, kurios kreipėsi pirmiausia.

Pavyzdžiui, jei įmonė pernai turėjo 10 darbuotojų, kuriems mokėjo vidutinį atlyginimą, ji iš viso sumokėjo apie 25 tūkst. eurų GPM, tad galėtų pretenduoti į ketvirtadalį tokios sumos – 6250 eurus.

Tačiau gali būti neremiamos tos įmonės, kurios sunkumus ėmė patirti dar anksčiau nei prieš pandemiją.

19 tūkst. įmonių, kurios galėtų pretenduoti į paramą, yra PVM mokėtojai, o 40-45 tūkst. įmonių nėra PVM mokėtojai, skaičiuoja viceministrė.

Maksimali vienai įmonei teikiama parama iš visų priemonių negali viršyti 800 tūkst. eurų, tai apibrėžta Europos Komisijos komunikate. Komunikatas galios dar pusmetį iki birželio 30 dienos – iki tol pagal jį bus galima taikyti laikinas pagalbos priemones.

Armonaitė žada nestabdyti: reikia paleisti

Skiriama nauja ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žada neieškoti trūkumų ruošiamose subsidijose.

„Tai, kas yra suplanuota kadenciją baigiančios Vyriausybės,reikia daryti viską, kad tos priemonės būtų paleistos, nes laikas nėra mūsų sąjungininkas ir verslas yra šiandien uždarytas. Tai mums nebėra laiko krapštyti, žiūrėti, ieškoti bėdų. Mums reikia padėti verslams. Dabar aš žinau, kad subsidijoms yra numatyt 150 mln. eurų, o poreikis yra 250 mln. eurų. Paskoloms yra 30 mln. eurų, o poreikis yra 100 mln. eurų. Tai mes atsižvelgsime į poreikį, tačiau vis dėlto vertinsime biudžeto galimybes“, – sako A. Armonaitė.

Aušrinė Armonaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ji pasigenda, ,kad šiuo metu būtų ruošiama kokių kitų pagalbos priemonių, tokių kaip prekinis kreditas, ar NT nuomos ar komunalinių mokesčių kompensacijos.

„Tai yra priemonės, apie kurias mes galvotume, tačiau kol kas ši Vyriausybė kaip ir nėra jų suplanavusi. Vertinsime jas ir galbūt prasminga bus grąžinti“, – teigia A. Armonaitė.

Aiškesnį vaizdą būsima ministrė žada, kai bus gauti įgaliojimai ir bus galima pamatyti realią situaciją.

„Suprantama, kad ne guminis biudžetas, nes biudžete nėra numatyta pinigų nei pakankamam pensijų indeksavimui, nei vakcinai, nei kitiems kai kuriems dalykams, kurie įtvirtinti įstatymu. Tai lems, kad deficitas bus didesnis. Ir vis tiek visi susimokės“, – apgailestauja A. Armonaitė.

Ji laikosi pozicijos, kad pagalba neturėtų būti orientuojama tik į pačius labiausiai nukentėjusius sektorius.

„Visiška tiesa, kad yra sektoriai, kurie apriboti. Bet yra ir sektoriai, kurie nukentėję, nors gal ir nėra apriboti. Tačiau darbo vietoms grėsmė taip pat yra iškilusi. Manau kad ta pagalba turėtų būti universalesnė“, – atsakė A. Armonaitė, paklausta, ar neketinama daugiau paramos nukreipti į viešbučius, restoranus ar kitus labiausiai nukentėjusius sektorius.

Dubnikovas: bankrutuos dešimtimis procentų

30 proc. apyvartos sumažėjimo kriterijus, kurį patvirtino Vyriausybė skirstant paramą, pasak ekonomisto M. Dubnikovo, nėra vienintelis kriterijus, parodantis, kad įmonė patiria sunkumų. Pvz., įmonė gali į nuostolį išparduoti savo turimą sandėlį, kad išvengtų bankroto, ir turėti didesnę apyvartą, tačiau „kelti sau egzistencinius klausimus“.

„Mes kol kas turėjome pirminį biudžeto variantą ir akivaizdu, kad jis nėra adekvatus – yra skylė, bet ji bus daug didesnė, nei prognozuota prieš kelias savaites. Ir čia valstybė turėtų atsakyti sau į klausimą, kiek iš viso mes turime pinigų tai paramai, ir jau tada numatyti tuos mechanizmus. (…) Atsakymas toks, kad tikriausiai, visi pradeda suvokti, kad paramos visiems nebus. Tada mes turime kelti klausimą – o kiek ir ką mes gelbėjam“, – vertino M. Dubnikovas.

Jis vertina, kad 150 milijonų eurų suma yra labai maža ir „vargiai kažką beišgelbės“, o turint omenyje vienai įmonei tenkantį vidurkį – 2500 eurų – tai leis nebent išmokėti vieną ar du atlyginimus.

„Toms įmonėms, kurios realiai susidūrusios su problemomis, čia bus ašara. Tai žaidimas skaičiais ir labiau viešųjų ryšių elementas, nei reali parama. Mes turime arba kalbėti apie reikšmingesnius skaičius, arba pasakyti, vyrai ir moterys, mes tos paramos neturime“, – sako M. Dubnikovas.

Marius Dubnikovas

Paklaustas apie viešbučius jis patikino manąs, kad jie neatsilaikys.

„Po Naujųjų tikrai matysime bankrotus ir labai reikšmingais dydžiais. Nenoriu įvardyti skaičiaus, bet manau, kad tai bus dešimtimis procentų nuo viso sektoriaus. Ir čia neišvengiamas procesas. Ir kuo mes ilgiau imituosime, kad čia kažkas kažką gelbės, tuo jie nutolins tuos savo bankrotus ir per tą nutolinimą jie vis toliau gilins problemas, kurias kuria“, – tikina M. Dubnikovas.

Jis vardija, kad uždelsti bankrotai gali sukelti grandininę reakciją: labiau nukentės kreditoriai, tiekėjai, darbuotojai, partneriai.

„Tai nėra vien viešbučių problema – tai daug platesnė problema: ir tie patys darbuotojai, net ir ūkininkai, kurie tiekia daržoves į tas įstaigas“, – sako M. Dubnikovas.

Izgorodinas: padės išgyventi du mėnesius

Kad parama per maža reikšmingiems pokyčiams, sako ir SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas.

„Tai geriau negu nieko, tą tikrai reikia pripažinti, tos subsidijos kažkiek padės įmonėms, kurios yra ant ribos tarp užsidarymo ir neužsidarymo. Tokioms bendrovėms tokia subsidija gali padėti išgyventi vieną–du mėnesius, bet ne daugiau. O tokioms įmonėms, kaip tarkime restoranai, kavinės, barai, kurių veikla iš viso dabar yra sustojusi, tai tokia priemonė yra kaip lašas jūroje, čia didelio poveikio nepadarys“, – sako A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas

Pasak jo, ketvirtadalis įmonės sumokėto GPM nepakeis įmonių finansinės padėties, neleis investuoti ar samdyti darbuotojus. O tuo metu pandemijos pabaiga dar nėra horizonte.

„Būtų galima tikrai kalbėti apie kažkokius truputėlį didesnius pinigus, didesnes subsidijas, ypač tame kontekstu, kad Lietuva finansų rinkose skolinasi už nulį ar už minusą. Aš girždiu viešoje erdvėje kylančias diskusijas, kad kitais metais mes turėsime didžiulę skolą ir didelį deficitą, sutinku. Bet reikia suprasti, kad dabar mums tą skolą aptarnauti nieko nekainuoja“, – siūlytų didesnę paramą A. Izgorodinas.

Jis taipogi vertina, kad kitąmet tikėtini bankrotai viešbučių ar kituose probleminiuose sektoriuose.

Šiškauskienė: yra tokių, kam apyvartos krito 50 proc. ir daugiau

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė pesimistiška: nuo kovo verslo viešbučiai buvo maitinami pažadais dėl paramos, ar kad sutrikimai nebus ilgi, tačiau dabar jau situacija yra kritinė.

„25 proc. nuo GPM tai yra niekas. Tai yra 4-5 tūkstančiai eurų, kas yra juokinga“, – sako E. Šiškausienė.

Ją stebina ir platus paramos dalijimas.

„Labai vertinam nekaip, nes pirmiausia labai segmentuočiau sektorius: yra tokių, kuriems apyvartos krito 50 proc. ir daugiau. Kalbu apie verslo viešbučius, apie savo sektorių. Pradėčiau nuo tų, kuriems apyvartos krito daugiausiai, o ne nuo mažųjų, ir žiūrėčiau, kad ta parama būtų adekvati“, – sako E. Šiškauskienė.

Ji pažymėjo, kad viešbučiai ne savo noru yra uždaryti nuo kovo mėnesio

„Noriu priminti, kad 2018-2019 metais padaryta pusė milijardo eurų investicijų į naujus tarptautinius tinklus, didelius viešbučius ir jie stovi tušti. Aišku, nekalbu apie kitus, yra ir kitų veiklų, kurios uždarytos ir uždraustos. Situacija labai bloga maitinimo sektoriuje. Jei pavasarį dar buvo viltis lauko terasos ir kad tuoj atšils, tai dabar ir tos vilties nebėra“, – sako E. Šiškauskienė.

Ji siūlytų paramą didinti dvigubai iki 50 proc. GPM, netaikyti darbuotojų skaičiaus apribojimo.

„Imant turizmo sektorių, apskritai nebeaišku, kada bus atsigavimas, ar tikrai jis bus vasarą, ar tikrai Lietuvoje bus pakankamai skrydžių ir turistai rinksis mūsų šalį“, – kalbėjo E. Šiškauskienė ir paminėjo, kad labiau tikėtinas atsigavimas jau tik 2022 m.

Evalda Šiškauskienė

Asociacijos vadovę piktino greita Vyriausybės reakcija, kai reikia paremti audinių fermas ar žemės ūkį, ir ten atsiranda milijonų.

„Turizmo sektorių pirmą kartą gyvenime ištiko tokia nelaimė. Mūsų supratimu, turėtų būti taip, kad jei uždaromas verslas, turėtų būti taikomos subsidijų priemonės ir nereikėtų mums prašinėti ištiesta ranka, kaip tai darome nuo kovo mėnesio. Prasidėjo šildymas, reikia išlaikyti pastatus, reikia primokėti darbuotojams už prastovas. (…) Išlaidos yra didelės, pajamų yra nulis. Tai kiek gali tas verslas tempti. Kol ėjo kalba, kad gal 2-3 mėnesiai, tai tiek to. Bet dabar yra neaiškus tas laikas – metai ar pusantrų“, – sakė E. Šiškauskienė.

Pasak jos, Europos Komisija komunikatu leido plačiai remti verslą, kompensuojant patiriamas sąnaudas, ir tokiomis priemonėmis naudojasi kitos valstybės, ji su pavydu žvelgė į Vokietiją ir Šveicariją.

„Verslas buvo klaidinamas, nes nuo pradžių buvo deklaruojama, kokie čia bus milijonai ir milijardai pagalbos ir nelabai kas įvyko, išskyrus paskolas ir atidėtas paskolas, mokesčius. Nežinau, koks verslininkas gali imti paskolą tam, kad sumokėtų darbuotojui atlyginimo skirtumą. Suprantu, jei būtų 2-3 mėnesiai, bet priešingu atveju, nėra tokios logikos“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.

Pataria pateikti finansines ataskaitas – kitu atveju gali likti be paramos

Viceministrė atkreipia dėmesį, kad į paramą galės pretenduoti tik tos įmonės, kurios tvarkingai pateikė finansines ataskaitas už 2019 metus.

„Kad procesas būtų sklandus, įmonės reikėtų pasiruošti – reikia pateikti finansinės atskaitomybės deklaracijas į Registrų centrą. Šiuo metu tai padarė tik apie 50 proc. įmonių, kurios privalo tai daryti. Tam tikra higiena turėtų būti“, – sako J. Rojaka.