Laidoje „Piniginiai reikalai“ Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius papasakojo, su kokiomis problemomis šiuo metu susiduria darbuotojai ir akcentavo, kaip svarbu yra peržiūrėti ant ko pasirašoma. Taip pat Š. Orlavičius perspėjo darbdavius, kad nereikėtų tikėtis išsisukti nuo pažeidimų, jeigu dirbama yra namuose.
Prašymą atleisti pasirašo dar prieš pradedant dirbti
Š. Orlavičiaus teigimu, šis karantinas – daug aiškesnis nei buvo pirmasis, dėl to skundų sulaukiama mažiau nei pirmojo metu. Tačiau kreipiamasi dėl tų pačių priežasčių.
„Pagrinde yra tos pačios atostogos – tiek mokamos, tiek nemokamos. Kada darbuotojai patys verčiami išeiti atostogų. Išlieka atleidimų klausimas, kada darbuotojai mano, kad juos atleidžia galbūt neteisėtai. Na ir darbuotojų sauga bei sveikata. Tie trys blokai iš esmės išliko tokie patys, kaip ir pirmojo karantino metu“, – pastebėjo Š. Orlavičius.
Kaip jis pastebėjo, ir anksčiau darbuotojai buvo verčiami pasirašyti prašymus, kad išeina iš darbo savo noru, tačiau dabar matyti, kad dažniau pasinaudojama prašymais, kurie buvo užpildyti be datos anksčiau.
„Taikant tiek psichologinį spaudimą, tiek mobingą, jie verčiami parašyti prašymą ir išeiti iš darbo. Kai kuriose įmonėse girdėjome tokių atvejų, kad priimant į darbą darbuotojas pasirašo tokį prašymą tiesiog be datos. Tai, žinoma, grubus pažeidimas ir apskritai kalbant labai amoralus elgesys. (…) Kai kurie darbdaviai pasiruošia visoms situacijoms į priekį, taip sakant. Negalime vienareikšmiškai teigti, kad karantino metu tai padažnėję atvejis, nes specialaus tyrimo neatlikome, bet yra tokių vis tik atvejų. Dabar galbūt dažniau pasinaudoja tais parašymais, kurie buvo užpildyti anksčiau – gal prieš metus ar dar anksčiau.
Panaudojimas prašymų, galime sakyti, kad yra paaugęs. Įdarbina darbuotoją į darbą, sako „va, pasirašyk“. Deja, ne visi skaito ant ko pasirašo. Čia vėlgi labai siūlyčiau atkreipti dėmesį darbuotojams ir nepatingėti paskaityti, ant ko pasirašo. Pasekmės gali būti skaudžios, jei pasirašysime ant to, ko neskaitėme. Tai anksčiau buvo įdarbintas, pasinaudoja tuo dokumentu, kuris prieš metus pasirašytas“, – pasakoja Š. Orlavičius.
Jis taip pat patarė, kaip atpažinti, kad atleidimas yra neteisėtas. Kaip išskyrė, yra du pagrindiniai atleidimo atvejai – kai darbuotojas iš tiesų pats savo noru nori nutraukti sutartį ir, kuomet atleidžia darbdavys.
Kai pats darbuotojas nori išeiti iš darbo, tereikia pateikti prašymą darbdaviui ir darbo sutartis nutraukiama. Tačiau, kai darbdavys pats nori atleisti, jis neturi teisės reikalauti pildyti tokio prašymo.
„Jei yra koks vertimas pasirašyti kažkokį dokumentą dėl sutarties nutraukimo, taikoma psichologinė prievarta, rekomendacija darbuotojams – neskubėti. Jeigu jums kiša kažkokį dokumentą pasirašyti, jūs tikrai neprivalote čia ir dabar imti ir pasirašyti, galite pagalvoti, o kai galvosite, galite paskambinti į Darbo inspekciją pasikonsultuoti. Jei nesuprasite, kas ten parašyta, rekomenduočiau tuomet atsisakyti pasirašyti tokį dokumentą, nes nėra jūsų valios kaip darbuotojo.
Antras atleidimo atvejis, kai pats darbdavys savo iniciatyva organizuoja atleidimą, dėl svarbių priežasčių, kai darbo funkcija tampa pertekline, turi būti įspėjama atitinkamai ir išmokama išeitinė išmoka. Reikia tiesiog atskirti, kada pačio darbuotojo valia ir kada darbdavio valia“, – pasakoja Š. Orlavičius.
Tiesa, surinkti įrodymus, kad darbuotojas yra verčiamas išeiti savo noru, gali būti sunku.
„Kada pasirašome, darbdavys sakys „yra tavo parašas ir atleidome“, o darbuotojas jau ginčija savo parašą. Jei tokia situacija, tai reikia rinkti įrodymus ir apskritai kreiptis į darbdavį raštu, ne kažką telefonu kalbėti. Teoriškai reiktų pasakyti, kad pokalbis bus įrašomas, bet tada klausimas kyla, koks bus tas bendravimas, kai visi žinome, kad pokalbis įrašinėjamas. (…) Tai įrodymų rinkimas – elektroniniai laiškai, žinutės, liudytojų parodymai, kolegos galbūt girdėjo“, – sako Š. Orlavičius ir primena, kad net pasidavus spaudimui ir pasirašius prašymą, darbuotojas turi teisę per tris dienas kreiptis į darbdavį ir atšaukti savo prašymą nutraukti darbo sutartį.
Perspėja darbdavius: naivu būtų galvoti, kad Darbo inspekcija nenustatys pažeidimų, jei dirbama namuose
Karantino metu Darbo inspekcija taip pat turi tikrinti, ar darbuotojai būdami prastovose iš tiesų nedirba.
„Visada deklaravome, kad netoleruosime niekada tokių atvejų, kada siekiama pasinaudoti mūsų visų sąskaita, valstybės pinigais, ir dar papildomai naudos gauti iš darbo. Tai negalima dirbti tada, negalima ir versti darbuotojų dirbti tada, kada jiems yra paskirta prastova. Tai grubus pažeidimas – nedeklaruotas darbas.
Mes aišku atlikome specifinį tyrimą dar vasarą, rugsėjo pirmomis savaitėmis. Tikrinome įmones, kurios paskelbusios prastovas. Džiugu, kad iš tiesų ne daug buvo pasitvirtinusių atvejų, kai nustatėme, ar faktiškai dirba, ar ne. Pranešimų gauname ir būna taip, pasitaiko, kad iš tiesų dirba. (…) Labai naivu būtų galvoti, kad jeigu dirba namuose, tai jau darbo inspekcija tikrai nenustatys, nes į namus neatvažiuos. Tikrai turime savo metodų, kaip galime identifikuot faktinį darbą ir funkcijų atlikimą. Tai darbdaviai neturėtų naiviai galvoti, kad taip paprastai galima nuslėpti pažeidimus“, – laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė jis.
Š. Orlavičius taip pat paminėjo, kad dažniausiai kreipiamasi tiek pandemijos, tiek įprastu metu, dėl neišmokėtų atlyginimų. Jis pabrėžė, kad net jei ir darbdaviui šiuo metu blogi laikai ir neturi pinigų, darbas vis tiek turi būti atlygintas.
