Ketvirtadienį Finansų ministerija išplatino įspėjimą, kad pagal galiojančią teisinę bazę, kol kas pensijų indeksavimas būtų negalimas, mat ekonomika šiemet smunka. Indeksuoti pensijas galima tik ekonomikai kylant, o Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai dar nepriimti.
Naujoje Vilnioje išrinkta Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narė, kandidatė į ministres Monika Navickienė patikina, kad sprendimas bus rastas – įstatymo pataisa buvo patvirtinta po svarstymo stadijos, o jau kitą savaitę Seimas tam gali pritarti galutinai.
„Svarstymo stadija yra praėjusi, ir priėmimas numatytas iki gruodžio 31 dienos, tikriausiais bus kitoje posėdžio darbotvarkėje. Komitetai jau apsvarstė, ir Vyriausybė pateikė savo išvadą. (…) Greičiausiai bus kitą ketvirtadienį“, – sako M. Navickienė.
Pensijos kitąmet turėtų augti ne mažiau kaip 7,17 proc., o vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 377 eurų šiemet iki 404 eurų kitąmet.
„Bet kuriuo atveju mano laikysena yra ta, kad pensijos turi augti taip, kaip yra numatyta indeksavimo įstatymuose, nepaisant to, kad buvę valdantieji nepasirūpino įtraukti į biudžetą dalies išlaidų, kurios buvo numatytos maksimaliam pensijų didėjimui“, – teigia M. Navickienė.
Pensijų augimui prireiks apie 249 mln. eurų. M. Navickienė patikina, kad nauja Vyriausybė įsipareigoja indeksavimą užtikrinti ir pinigų atrasti.
„Darbo užmokesčio didėjimas arba mažėjimas yra tiesiogiai lemiantis galimybes mokėti didesnes ar mažesnes pensijas. O BVP nuokrypis – tai nėra jokia mokesčio bazė ir jei jis krenta nežymiai, kaip dabar, 0,5 proc. tai realiai darbo užmokesčio fondas pakitimų dėl to nepatyrė, yra išlaikomos galimybės mokėti“, – patikina M. Navickienė.
Pensijų apmokestinti neketina – žada naujas pensijas vienišiems
Žiniasklaidoje buvo pasirodžiusios ir informacijos, kad galbūt naujoji valdžia diskutuos dėl pensijų apmokestinimo.
„Ne, ne, ne, tikrai neturime tokių planų apmokestinti pensijų. (…) Žinau, kad toks modelis veikia Estijoje, bet mano komentaras – kol kas Lietuvoje to svarstyti neketinama“, – patikina M. Navickienė.
Anot jos, dėmesys bus kreipiamas kitur.
„Pagrindiniai prioritetai turėtų būti mažiausių pensijų didinimui, tam bandome įsteigti ir vienišų pensininkų pensijas, ir galvoti apie bazinio dydžio pokyčius į didesnę pusę – arčiau minimalių vartojimo poreikio“, – paaiškina kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres.
Ji paaiškina, kad vieniši asmenys patiria didesnę atskirties riziką, o šiuo metu mokamos našlių pensijos mokamos tik tiems asmenims, kurie neteko sutuoktinio.
„Mes galvojame apie tai, kad mažiausias pensijas gaunantys žmonės, ypač tie, kurie yra vieniši, turėtų gauti papildomas vienišų žmonių pensijas, kurios konvertuotųsi iš našlių pensijos – dabar jos prieinamos tiktai tiems žmonėms, kurie neteko savo sutuoktinių ir gyvena vieni“, – sako M. Navickienė.
Ji vertina, kad papildomos pensijos galėtų atsirasti jau kitąmet.
„Svarstome pagal biudžeto galimybes – arba tą pradėti įvedinėti nuo 2021 metų vidurio, jeigu matytume galimybių peržiūrėjus biudžetą. Dabar visi biudžetai grąžinti Vyriausybei peržiūrėti –jeigu būtų finansinės galimybės, galvotume tai padaryti nuo 2021 m. vidurio, kitu atveju nuo 2022 m. pradžios“, – svarsto M. Navickienė.
Ar pensijų apmokestinimas gali būti prasmingas?
VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka paaiškina, kad galimi du požiūriai į pensijų apmokestinimą.
„Viena vertus galima imti tiesiog ir žiūrėti į pensijas kaip į bet kokias kitas pajamas. Reikėtų kalbėti ne atskirai apie pensijų apmokestinimą. Dabar yra GPM įstatyme išvardytos pajamų rūšys, kurios nėra apmokestinamos, tame tarpe ir pensijos, ir kitokios išmokos. Bet, pavyzdžiui, ligos išmokos apmokestinamos“, – teigia R. Lazutka.
Anot jo, anksčiau rengiant socialinį modelį ir atnaujintą Darbo kodeksą, buvo kilusi diskusija, kad galbūt reikėtų apmokestinti ir nedarbo išmokas. Tačiau tai būtų daroma atitinkamai išmokas padidinus tam, kad atėmus GPM, į rankas gaunamas dydis nesumažėtų.
Kur būtų prasmė valstybei išmokėti daugiau, o vėliau vėl atskaityti?
„Tada galėtume sakyti, kad ir biudžetininkų nereikia apmokestinti, kurių yra apie 400 tūkst. gyventojų: visi mokytojai, gydytojai, dėstytojai, policininkai, kurie gauna iš biudžeto algą, ir nuo savo algos sumoka atgal į biudžetą. Prasmė atsiranda tuomet, kai mes turime daug įvairiausių apmokestinamųjų pajamų“, – sako profesorius.
Jis paaiškina, kad gali būti taikomos įvairios lengvatos mažas pajamas gaunantiems asmenims, ir atvirkščiai – labiau apmokestinami tie, kurių pajamos didelės. Tai būtų prasminga nebent pertvarkant mokesčių sistemą.
„Žmonės gauna pajamas iš įvairių šaltinių ir mums svarbu apmokestinti pagal visas pajamas. (…) Jau dabar yra daug pagyvenusių žmonių, kurie dirba, kurie kuria verslus, turi akcijų. Jei norėtume įvesti rimtesnį progresinį mokestį laipteliais, tada ir pensijas ir visas kitas pajamas būtų galima įtraukti į apmokestinamąsias pajamas“, – sako R. Lazutka.
Tačiau tokiu atveju darbuotojų mokesčiai vėlgi turėtų būti kitokie – ekonomistas įžvelgtų dvigubą apmokestinimą, kuomet tenka pajamų mokestį mokėti ir uždirbant atlyginimą, ir vėliau atgaunant į „Sodrą“ sumokėtą pensiją.
Antras požiūrio taškas – pensijų neapmokestinti ir palikti kaip yra.
„Aš siūlyčiau taip žiūrėti: kas yra pensijos, ypač „Sodros“ – tu moki įmokas, ir paskui už tas įmokas gauni pensiją, tai yra atidėtas atlyginimas. Ir kai tu moki įmokas „Sodrai“, ji jau yra apmokestinama GPM. (…) Jeigu žmogus sulaukia senatvės ir tuos sumokėtus pinigus iš „Sodros“ atsiima atgal, tai išeitų, kad jie būtų apmokestinami antrą kartą. Pensija iš esmės tai yra santaupos. Ar aš atidedu iš savo algos, kuri jau apmokestinama GPM, į „Sodrą“, ar aš pasidedu į banką indėlį. Aš kai pasiimu indėlį iš banko, juk nereikia mokėti mokesčio gyventojų pajamų“, – sako R. Lazutka.
Jis apibendrina, kad apmokestinti pensijas būtų galima, jei būtų norima labiau apmokestinti turtinguosius, bet tam būtų reikalingi mokesčių sistemos pertvarka jau ir esamiems dirbantiesiems, o taip pat reikėtų peržiūrėti ir kitokias neapmokestinamas išmokas.
Gudaitis: mokesčiai skaldytų visuomenę
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis itin skeptiškai vertint idėją taikyti mokesčius pensininkams, kurių pensijos ir taip itin mažos.
„Galbūt reikėtų sau atsakyti, kokią problemą norima tuo išspręsti. Atsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra pensijos Lietuvoje, kokios yra demografinės tendencijos, ypač kuomet mes šnekame apie „Sodros“ pensijų sistemą, pirmąją pakopą, tos tendencijos nėra džiuginančios. Nematau atsakymo sau į klausimą, kokią problemą spręstume, jei pradėtume apmokestinti pensijas. Lietuvoje jos vis dar yra pakankamai mažos“, – sako T. Gudaitis.
Anot jo, politikai labiausiai galėtų orientuotis į didesnį pajamų surinkimą per mokesčius, kurie skatintų keisti žmonių elgseną.
„Aš netgi sakyčiau, galbūt geresnė idėja būtų įvesti vadinamąjį cukraus mokestį, apie kurį dabar kalbama – bandyti keisti žmonių elgseną link sveikesnės, tą galima daryti akcizų didinimu ar akcizų bazės išplėtimu, o ne pensijų apmokestinimu“, – sako T. Gudaitis.
Jis abejoja net ir galimybe, kad būtų galima labiau apmokestinti turtinguosius pensininkus.
„Jei prisimenant praėjusią finansų krizę, kuri buvo prieš gerą dešimtmetį, tuomet Konstitucinis teismas gerai išaiškino – žmogus, kuomet užsitarnauja gauti teisę į pensiją, tai ją ir turi gauti, ir nesvarbu, ar jis dirba, ar ne, pensija jam dėl to neturėtų būti mažinama. Ar šiuo atveju, net drįsčiau teigti, neturėtų būti netgi apmokestinama“, – sako T. Gudaitis.
Jo vertinimu, mokesčiai tik skaldytų visuomenę ir prie gerovės valstybės neprisidėtų, o aktualesnė problema šiandieną yra tai, kad pačių žmonių ir jų darbdavių iniciatyvos nėra pakankamos.
„Reikėtų kaip tik labiau skatinti, kad įmonės daugiau prisidėtų prie savo darbuotojų pensijų, taip pat kad ir patys gyventojai suprastų, kad nuo jų pačių irgi priklauso, kaip jie gyvens senatvėje. Ir reikėtų tiesiog labiau skatinti žmonių iniciatyvas susikaupti sau pensiją per įvairius instrumentus“, – tvirtina T. Gudaitis.
