Tarp jų yra knygos „The Great Demographic Reversal“ (angl. Didysis demografinis pasikeitimas) autoriai akademikas Charles'as Goodhartas ir anksčiau vienu iš investicinio banko „Morgan Stanley“ vadovų dirbęs Manojus Pradhanas.

Kaip pastebi „Financial Times“ autorius Martinas Wolfas, daugelis laikosi pozicijos, kad infliacija ir toliau laikysis žemesniame nei 2 proc. lygyje – to siekia ir pagrindiniai pasaulio centriniai bankai.

„Tačiau gali būti, kad po šiandienio fiskalinio ir monetarinio dosnumo infliacija 2021 metais šaus į viršų, pavyzdžiui, iki 5 ar net 10 proc., kaip yra buvę pokario metais. Tai pakeistų viską“, – savo komentare rašo jis.

M. Wolfas nurodo Ch. Goodharto ir M. Pradhano monografijoje dėstomus argumentus.

„Pastarąjį kartą pasaulis taip bėgį pakeitė devintajame XX amžiaus dešimtmetyje. Pokytį lėmė globalizacija ir Kinijos įžengimas į pasaulio ekonomiką, tačiau ši era baigiasi, o po jos galime pamatyti atvirkštinį procesą“, – dėsto jis.

Galingas kokteilis

Su tuo, kad infliacija už poros metų gali pasiekti 5–10 proc. sutinka „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

„Precedento neturintis pinigų pasiūlos didinimas; ekspansinė fiskalinė politika; tvaresnis ekonomikos augimas, daugiau dėmesio kreipiant į aplinkosaugą ir apmokestinant taršą; globalizaciją pakeičiantis protekcionizmas; trumpėjančios tiekimo grandinės; nacionalizmas ir migracijos apribojimai, virstantys į lėtesnį produktyvumo augimą – čia yra galingas Molotovo kokteilis, galintis uždegti infliaciją.

Tiek pinigų pasiūlos didinimo bei nulinių palūkanų, tiek vyriausybių pinigų dalinimo atsisakyti bus labai sunku – valstybių skola labai išaugo, jei centriniai bankai staiga keltų palūkanas arba nebeskolintų vyriausybėms, grėstų valstybių skolų krizės. Šis vyriausybių ir centrinių bankų tandemas yra labai infliacinis, bet infliacijos lūžis neįvyks per vienerius metus.

Visų pirma iš eterio turi visai arba beveik pasitraukti Covid-19 pasekmės, nes kainų augimas labai slopina visuminės paklausos trūkumas ir aukštas nedarbo lygis. Tačiau iš tiesų daugelis ekonomistų, ketvirtį amžiaus stebėję itin žemą infliaciją, nedrįsta prognozuoti, kad dabar bus kitaip.

Manau, kad bus kitaip, už poros metų infliacija įsibėgės, galbūt ne iki 10 proc., bet 5 proc. manęs visai nenustebintų, priešingai, nustebčiau jei infliacija nepradėtų rodyti savo ausų“, – „Delfi“ sakė jis.

N. Mačiulio manymu, bendro prekių ir paslaugų krepšelio kainų augimas iš pradžių bus lėtas, bet didesnės infliacijos „ausys“ pradės matytis pakraščiuose – įsibėgės tik kai kurių prekių ir paslaugų augimas, ypač tų, kuriomis tarptautinė prekyba bus apmokestinta ar sutrikdyta.

„Pavyzdžiui, dabar matome dėl centrinių bankų politikos labai brangsta įvairiausi finansiniai aktyvai, kurie nebrangtų, jei nebūtų pinigų pertekliaus, daug kur matoma euforija ir burbulų formavimasis. Dėl pinigų politikos brangsta ir nekilnojamasis turtas. Ši banga gali atsiridenti ir iki kasdieninių vartojimo prekių ir paslaugų“, – sakė jis.

„Swedbank“ prognozuoja, kad 2020 metais infliacija Lietuvoje bus 1,2 proc., o 2021 ir 2022 metais pasieks atitinkamai 2,3 ir 3 proc.

Tai yra daugiau nei oficialios Finansų ministerijos ar Lietuvos banko prognozės, kuriose 2021 metais tikimasi 1,8 ir 1,2 proc. infliacijos.

Metinė infliacija
Foto: Statistikos departamentas

Rodo į atsvarą

Šiemet Lietuvoje fiksuota netgi mėnesinė defliacija. Pavyzdžiui, lapkritį kainos buvo 0,2 proc. mažesnės nei spalį, rodo Statistikos departamento duomenys.

Mėnesinė infliacija
Foto: Statistikos departamentas

Apie tai, kad prasidėjus pandemijai, infliacija šalyje pastebimai sumažėjo, sakė ir Lietuvos banko makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.

„Prognozuojama, kad ir kitais metais ji išliks nedidelė ir sudarys 1,2 proc., – sakė ji. – Visgi veiksniai, lemsiantys žemą infliaciją, keisis. Šiemet infliaciją daugiausia mažino dėl kritusių naftos kainų atpigę degalai. Numatoma, kad degalų kainos turėtų stabilizuotis, tad kitais metais jos nebemažins infliacijos tiek, kiek šiemet.

Nedidelę infliaciją 2021 metais palaikys lėtėsiantis paslaugų kainų augimas. Išliekant neapibrėžtumui dėl tolesnės ekonominės raidos, darbo užmokesčio augimas kitais metais turėtų ženkliai sulėtėti, o tai mažins spaudimą paslaugų kainoms.“

L. Mociūnaitė dar aiškino, kad šiuo metu vykdoma skatinančioji pinigų ir fiskalinė politikos neturėtų sukelti spartaus infliacijos padidėjimo, kadangi jos yra vykdomos ekonominio aktyvumo sumažėjimo laikotarpiu ir yra nukreiptos į siekį atgaivinti ir sustiprinti ekonomikos augimą.

„Taip pat skatinančioji pinigų politika yra vykdoma atsižvelgiant į tikslą pasiekti artimą 2 proc., tačiau šiek tiek mažesnį infliacijos lygį“, – pridūrė ji.

Laura Mociūnaitė

„Struktūriniai veiksniai, susiję su ilgalaikėmis tendencijomis, taip pat neturėtų paspartinti kainų augimo. Nors globalizacijai priešingi procesai (pavyzdžiui, tiekimo grandinių trumpinimas) ar dėl senėjančios visuomenės mažėjanti darbo jėga ilguoju laikotarpiu gali didinti prekių ir paslaugų sąnaudas, tačiau atsvara šiems procesams bus vykstanti robotizacija ir skaitmenizacija.

Automatizuoti procesai kai kuriais atvejais leidžia pakeisti darbo jėgą bei sudaro galimybes greičiau ir efektyviau gaminti ar teikti kai kurias paslaugas nuotoliniu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad šie veiksniai nesukels spartaus kainų augimo bei įvertinus tolesnę pandemijos eigą ir veiksmus, kurių imamasi jai suvaldyti, infliacijos perspektyva artimiausiems metams iš esmės nesikeičia“, – dėstė Lietuvos banko atstovė.