Laimėtojai – gavę MMA
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė aiškino, kad lyginant, kas gyventojui naudingiau, gauti ligos išmokas ar eiti prastovas, viskas priklauso nuo atlyginimo, kuris buvo mokamas prieš tai.
„Jeigu žmogus uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), jam yra geriausia būti prastovose, nes prastovose darbdavys jam turės garantuoti pilną minimalią algą.
O MMA uždirbantis žmogus dėl ligos išmokos visada gaus mažiau nei buvo jo atlyginimas, nes „Sodra“ nemoka šimtaprocentinės išmokos pagal vidurkį, o moka 62, 06 proc. dydžio, todėl ta suma būtų mažesnė. Iš „Sodros“ jis gaus visą atlyginimą tik tada, jeigu pas jį bus vaiko slauga, tarkime, paskelbtas karantinas mokykloje“, – sakė ji bei pridūrė, kad jei asmuo yra prastovose ir suserga, jam naudingiau neimti ligos išmokos.
„Tarkim, žmogus uždirba MMA ir įmonė sako: „Rinkis – atlikti kokią planinę operaciją ir būti biuletenyje, ar būti prastovose.“ Tai jam, jei jis yra prastovoje, geriau nedarbingumo neimti, nes ligos atveju jam prastova nebebus mokama, o bus mokama ligos išmoka, kuri yra mažesnė“, – patarė D. Čibirienė.
Tiesa, o štai jei gyventojo atlyginimas yra didesnis nei MMA, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė patarė pasinaudoti „Sodroje“ esančiomis skaičiuoklėmis, kurios parodys, kuri, kuriuo atveju, gyventojui finansinė nauda būtų didesnė.
„Tada reikia eiti į „Sodros“ skaičiuoklę (dėl ligos išmokos gavimo), susivesti savo duomenis ir pažiūrėti, kiek „Sodra“ žmogui paskaičiuotų ligos išmokos ir kiek jis gautų atlyginimo esant prastovoje. Kiekvienu atveju reikia lyginti, čia vienos formulės nėra.
Šitoje karantino situacijoje bendrai laimi tie, kurie uždirba MMA, tai yra nekvalifikuotą darbą atliekantys žmonės. Būtent jie šioje vietoje yra laimėtojai. Jie gali nedirbti ir jų pajamos išliks tokios pačios“, – sakė ji.
Pasiteiravus, ar bendrai asociacija sulaukianti gyventojų skambučių su klausimais, kas naudingiau – gauti ligos išmoką ar eiti į prastovą, D. Čibirienė tai patvirtino.
„Gyventojai skambina, klausia. Mes jiems pasakome, kiek žmogus gaus už prastovą, dėl ligos išmokos – informuojame apie algą per tris paskutinius mėnesius, o toliau žmonės jau patys skaičiuojasi, kas jiems apsimoka labiau.
Reikia vertinti daug dalykų, kurie priklauso ir nuo įmonės vadovo sprendimo ir kokia buvo darbuotojo alga priešpaskutinių trijų mėnesių periode iš kurio ir yra skaičiuojama ligos išmoka.
Dar ką matome, kad žmonės šiandien labai net ir neieško darbo. Jie yra praradę darbus ir užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, gauna bedarbio ir darbo paieškos išmokas ir yra patenkinti. Jie renkasi nedirbti ir faktiškai dabartiniu metu darbo neieško ir padeda vaikams tvarkytis su nuotoliniais mokymais“, – teigė ji.
Kada apsimoka nedirbti
UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ vadovas, auditorius, mokesčių konsultantas Artūras Kapitanovas taip pat aiškino, kad situacija, kada darbuotojui geriau eiti į prastovas, o kada geriau gauti ligos išmoką, priklauso nuo daugelio faktorių.
Kaip tikino, pirmiausia reikia įvertinti ar darbuotojui per karantiną darbo užmokestis išvis mažėjo, nes jei pokyčių atlyginime nebuvo, darbuotojui nieko keisti nereikia.
„O jei darbuotojui karantino metu ar ekstremalios situacijos metu darbo užmokestis buvo sumažintas, tai reiškia, kad Sodrai buvo skaičiuojamos ir mažesnės įmokos.
Tokiu atveju, jei darbuotojas susirgtu, tai jam nedarbingumo išmoka iš Sodros taip pat sumažėtų. Jei darbuotojo darbo užmokestis buvo sumažintas iki 1 000 Eur, tai susirgus jis gautu 620,6 Eur.
Todėl labai svarbu žinoti, kada „galima susirgti“, nes jei susirgta gruodžio mėnesį, tai Sodra mokės išmokas pagal tai, kiek darbdavys deklaravo Sodrai darbuotojo darbo užmokesčio už rugpjūčio-spalio mėnesiais. Jei tais mėnesiais darbo užmokestis buvo sumažintas, tai sumažės ir darbuotojo išmokos iš Sodros už nedarbingumą“, – aiškino jis.
Taip pat A. Kapitanovas pateikė dar vieną pavyzdį, kuris susijęs su prastovomis ir bedarbio išmokomis.
Pasak jo, jei darbuotojo darbo užmokestis iki karantino buvo 2 000 Eur popieriuje (į „rankas“ 1 210 Eur), o dėl ekstremalios situacijos darbdavys darbuotojui sumažino darbo užmokestį iki minimalios algos, t.y. 607 Eur (į rankas 447,24 Eur), tai tokiam darbuotojui naudingiau palikti darbą.
„Tokiam darbuotojui gal geriau išeiti iš darbo ir būti bedarbiu, nes tokiu atveju jis gautų už pirmus tris mėnesius po 807,31 Eur, už 4-6 mėn. – 761,85 Eur, o 7-9 mėn. – 606,65 Eur.
Jei darbuotojas gauna iš darbdavio tik minimalią algą, t.y. 607 Eur, o darbuotojas, išėjęs iš darbo ir tampa bedarbiu, tai jam už pirmus tris mėnesius būtų mokama po 367,71 Eur, t.y. skirtumas tarp darbo užmokesčio ir išmokos siektu tik 70,53 Eur“, – skaičiavo A. Kapitanovas.
Ministerija: ligos išmoka – ne alternatyva prastovoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų pateiktame komentare buvo teigiama, kad ligos išmoka nėra alternatyva prastovos paskelbimui.
„Nes nedarbingumo pažymėjimą gydytojas išduoda tik tuomet, kai žmogus serga, kai karantino metu prižiūri mažametį vaiką, kuris negali lankyti ugdymo įstaigos, nes joje nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, kai privalo saviizoliuotis.
Ligos išmoka nėra asmens pasirinkimas. Jeigu paaiškėja, kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas ir ligos išmoka skirta nepagrįstai, ją gali tekti grąžinti“, – buvo teigiama ministerijos gautame komentare.
Už ką ir kiek moka
Tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui darbdaviai savo darbuotojams, jeigu jiems nėra galimybės suteikti darbo, gali skelbti prastovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) gautame komentare nurodoma, kad prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 Eur popieriuje arba 447 Eur „į rankas“.
Siekiant pagelbėti darbdaviams, valstybė yra numačiusi subsidiją už prastovoje esantį darbuotoją. Tvarka numato, kad jeigu jis nėra sulaukęs 60 metų, valstybė kompensuoja 90 proc. nuo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur arba 70 proc. nuo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur.
Jeigu prastovoje esantis darbuotojas yra 60 m. ar vyresnis, valstybė šiuo atveju darbdaviui kompensuoja 100 proc. nuo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur, arba 70 proc. – bet ne daugiau nei 910,5 Eur.
Kalbant apie ligos išmoką, čia situacija kitokia. Ją gali gauti asmenys, kurie yra susirgę, patyrę traumų bei laikinai tapę nedarbingais.
SADM komentare teigiama, kad norint gauti ligos išmoką reikia būti sukaupus bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius metus arba ne trumpesnį nei 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus.
Ligos išmokos dydis yra apskaičiuojamas individualiai pagal to asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
„Už pirmąsias dvi ligos dienas išmoką moka darbdavys, o išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“ iki 100 proc.“, – aiškino SADM.
