Beveik visą sausį ir vasarį "Lietuvos geležinkelių" vadovai buvo priversti teisintis prieš savo kolegas Rusijoje, kodėl laiku neiškrauna ir negrąžina į jų uostą siųstų vagonų bei cisternų. Padėtis Klaipėdoje ir artimesnėse geležinkelio stotyse iš tiesų susidarė kritiška, nes čia beveik visos įmanomos atšakos užgrūstos neiškrautais sąstatais.
"Pastaruoju metu buvome priversti rūpintis ne tuo, kaip sėkmingai pervežti krovinius, bet kur surikiuoti neiškrautus vagonus, nes jų skaičius sausį ir vasarį svyravo apie 2-3 tūkst. - daugiau nei 40 traukinių sąstatų", - sakė "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Jonas Biržiškis.
Anot jo, už kiekvieno vagono prastovą per parą jų savininkams reikia sumokėti 33 litų baudą, todėl vien per sausį "Lietuvos geležinkeliams" pateiktos sąskaitos siekė 1,5 mln. litų.
"Problemos kyla tik tada, kai, viską suderinus ir krovinius pristačius, užsakovai nespėja vykdyti savo įsipareigojimų. Pavyzdžiui, "Klaipėdos nafta", su kuria teko bartis daugiausiai, sausį kasdien užsakė po 585 vagonus, tačiau realiai iškraudavo po 260 - 350", - teigė J.Biržiškis.
"Lietuvos geležinkeliai" per pirmuosius du metų mėnesius nepervežė maždaug 1,5 mln. tonų krovinių ir prarado beveik 6 mln. JAV dolerių pajamų.