Sektoriuje situacija prasta

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas ir „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda pasakojo, kad įprastai artėjantis šventinis laikotarpis sanatorijoms būdavęs vienas užimčiausių, tačiau šiandien vaizdas visai kitoks.

„Dabar užimtumas toliau krinta. Lapkričio mėnesį didžiosios dalies įstaigų užimtumas buvo tarp 20-40 proc., o jei gruodį pasieksime bent 30 proc., jau bus labai geras pasiekimas“, – sakė jis.

Iki pandemijos, kaip sakė, didžiausia sanatorijų ir reabilitacijos pajamų pyrago dalis, daugiau nei trečdalis, gydymo ir sveikatinomosi paslaugas teikiančioms įmonėms atkeliaudavo iš svečių iš užsienio, dar trečdalis – iš svečių iš Lietuvos, o likusias pajamas sanatorijos ir reabilitacijos centrai gaudavę per Valstybinę ligonių kasą ir atsiųstus gydytis pacientus.

„Kalbant apie pastarąjį, tai buvo tai, kas stabiliausiai padėjo laikytis, bet matome, kad dabar viskas krinta, nes ligoninėse, greičiausiai, yra mažinama planinių operacijų“, – kalbėjo vadovas.

A. Salda, taip pat ir „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius, prasitarė ir apie visai neseniai šioje įmonėje paskelbtus atleidimus.

„Matosi, kad nuo kovo pradžios mūsų sektoriuje darbuotojų yra sumažėję apie 400. Tai yra daugiau nei 10 proc. sumažėjimas. Jis įvyko be jokių didelių ir garsių atleidimo bangų, tiesiog neužpildant atsilaisvinusių darbo vietų.

"Eglės sanatorija", Artūras Salda
Foto: "Eglės sanatorijos" archyvas

Antrojo karantino metu, mes, „Eglės“ sanatorija, paskelbėme planus mažinti darbo vietų skaičių. Tai jei viskas taip ir įvyks, sektorius neteks dar 400 darbuotojų jau vien iš mūsų, o tai bus didelis smūgis visam sektoriui“, – teigė jis bei pridūrė, kad ar tokios pačios mintys kirba pas kitus asociacijos kolegas, nežinantis.

„Dėl kolegų, kol nėra priimtas konkretus sprendimas dėl atleidimų, niekas to nekomentuoja ir negali papasakoti.

Bet faktas, kad situacija yra sudėtinga daugelyje sektoriaus įmonių ir kol kas reikia atkreipti dėmesį, kad visos subsidijos už prastovas kol kas galioja iki gruodžio 31 d. Tai, natūralu, kad yra nežinia, kas bus nuo sausio 1 dienos ir tai verčia verslus svarstyti visus variantus“, – sakė A. Salda.

Siūlo masinį valstybės užsakymą už 100 mln.

Asociacijos prezidentas pasakojo praėjusią savaitę valdžiai jau antrąkart pateikęs siūlymą, kaip vienu šūviu nušauti du zuikius: padėti išgyventi sveikatinimosi paslaugas teikiančioms įmonėms bei pagerinti pačios visuomenės sveikatą.

Pasak A. Saldos, siūlymas susijęs su masiniu valstybės užsakymu teikti medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas, kurios, valstybės sąskaita, galėtų būti teikiamos tiek COVID-19 sirgusiems žmonėms, tiek jau pasveikusiems, tarkime, turintiems tam tikrų problemų su sveikata ar psichika.

Siūlyme rašoma, kad toks projektas valstybei kasmet kainuotų po 50 mln. Eur ir būtų vykdomas dvejus metus, 2021-aisiais ir 2022-aisiais, o sanatorijų paslaugomis per metus galėtų pasinaudoti 70 tūkst. gyventojų, kas reiškia, kad per dvejus metus tai būtų 140 tūkst. gyventojų.

„Kam labiausiai būtų reikalinga ši pagalba, matytų specialistai. Mūsų siūlyme yra, kad tai galėtų nuspręsti šeimos gydytojai, nes tai labai individualu.

Foto: Shutterstock

Tai gali būti (koronavirusu - red.) persirgęs žmogus, su stipriu imunitetu, kuriam viskas gerai ir nereikia nieko, o gali būti žmogus, kuris nesirgo, o jo sveikatos būklė yra tokia pablogėjusi, kad reabilitacija jam būtų vienas iš kelių sveikatą atstatyti.

Mūsų pasiūlymas konkrečiai nesako, kad reabilitacija būtų skiriama tik persirgus koronavirusu, sakome, kad tai turėtų nuspręsti šeimos gydytojai“, – aiškino jis ir tikino, kad bendrai idėja paremta tuo, kad šiuo metu tokias paslaugas teikiančios įmonės turi daug resursų kurie lieka nepanaudoti.

„Sanatorijos ir reabilitacijos centrai stovi beveik tušti, turime darbuotojų, kuriems gresia tapti bedarbiais, tai valstybės interesas galėtų būti padėti šiam sektoriui, nes mes turime tą sektorių, kuris geresniais laikais į valstybės biudžetą sutraukdavo daug mokesčių ir pritraukdavo daug užsienio turistų.

Kita pusė, valstybės piliečiams šiuo metu yra reikalingos tokios paslaugos. Yra žmonės, kurie persirgo COVID-19, ir tas skaičius auga kasdien, kitas dalykas, yra žmonės, kurie nepersirgo COVID-19, bet tiek jų fizinė, tiek psichinė sveikata yra pašlijusi.

Rezultate mes sakome, kad yra situacija, kai gali išlošti ir valstybė, ir sektorius, ir darbuotojai, ir piliečiai. Piliečiai, kuriems reikia pataisyti sveikatą, gautų paslaugas, o valstybė tuos pinigus bet kokiu atveju turėtų išleisti tų žmonių gydymui arba išmokėti nedarbo išmokas tiems, kurie mūsų sektoriuje neteks darbo, tad įstaigoms tai leistų išsaugoti darbo vietas ir savo veiklą, o atsistojus ant kojų pilnai mokėti mokesčius ir didinti Lietuvos BVP“, – sakė A. Salda.

Jo teigimu, toks pasiūlymas buvusiai valdžiai kartą jau buvo pristatytas anksčiau, tačiau dėl galimai tuo metu buvusių didesnių prioritetų sprendimai buvo atidėti.

„Praėjusią savaitę vėl pristačiau pasiūlymą, bet, matyt, problema ta, kad šiuo metu keičiasi valdžios ir dabar jau nebeaišku, kam tą pasiūlymą siūlyti“, – svarstė asociacijos vadovas.

Jo manymu, jeigu tokį siūlymą valdžiai pavyktų priimti, tai sanatorijoms padėtų išgyventi ir išvengti gresiančių atleidimų.

„O jei jis būtų priimtas vėliau, tai padėtų kuo greičiau sugrąžinti darbo vietas ir atsistoti ant kojų. Tai vienareikšmiškai padėtų išgyventi“, – sakė A. Salda.

Valdžiai teiktą raštą pasirašė: Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų draugija, Lietuvos psichologų sąjunga, Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, Lietuvos kineziterapeutų draugija, Lietuvos ergoterapeutų draugija, Lietuvos kurortų asociacija, Psichikos sveikatos vadybos asociacija, Nacionalinė sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugija.

Mauricas: paramos reikia, bet ji turi būti kitokia

Ką mano apie tokį siūlymą, „Delfi“ klausė ir „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico. Jis teigė sutinkantis, kad sektoriui reikia pagalbos, tačiau ją jis siūlytų kitokią.

„Aš nebūčiau linkęs labai entuziastingai tokių idėjų priimti, nes tai iškraipo rinką ir apriboja laisvą gyventojų pasirinkimą. Jeigu būna galimybė rinktis (ar pasinaudoti siūloma išvyka-red.), dažniausiai ja pasinaudoja tik tie, kurie nori ir turi laiko, todėl yra diskriminuojami tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių to laiko neturi važiuoti.

Žygimantas Mauricas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Aš labiau būčiau linkęs tą paramą, visų pirma, skirti darbuotojams, didinti prastovų kompensavimą tam, kad darbuotojai neišsibarstytų, neišsivaikščiotų, ir, kitas dalykas, didinti tiesioginę paramą šio sektoriaus įmonėms. Joms kompensuoti ar subsidijuoti tam tikras išlaidas, kad jos galėtų išlikti gyvybingos iki to laikotarpio, kol ekonomika atsigaus.“, – siūlė ekonomistas ir tikino neabejojantis, kad įmonėms dar reikia vienaip ar kitaip pratempti 5-6 mėnesius.

„Pernai gegužę jau buvo pakankamai gera situacija, nes, panašu, kad sprendžiant iš kreivių, virusas yra sezoniškas.

Tad sutinku, kad parama turėtų būti didinama šiam sektoriui, tačiau ne tokiu būdu, o akcentuojant tiesioginę paramą tiek darbuotojams, tiek kaštų padengimui, kad įmonės išliktų“, – sakė Ž. Mauricas.