„(BVP rezultatus – ELTA) vertinčiau pakankamai teigiamai, nes ekonomikos kritimas Lietuvoje bus neabejotinai vienas mažiausių, tikėtina, kad ir mažiausias visoje ES. Ypač turint omenyje spalio mėnesį augusią mažmeninę prekybą. Mūsų eksportas, tiek prekių, tiek paslaugų, taip pat atrodo itin gerai. Tad, matyt, ketvirtas ketvirtis nebus toks blogas, koks buvo antras ketvirtis“, – Eltai teigė jis.
Ekonomistas pažymėjo, kad labiausiai jį nustebino labai geri apdirbamosios pramonės rezultatai.

„Kas labiausiai turbūt stebina, tai yra itin geri apdirbamosios gamybos rezultatai. Tokį išskirtinumą lėmė tai, kad ši krizė yra „K“ raidės formos ir priešingai, nei buvo tikėtasi, paklausa nesumažėjo tiek (kiek buvo prognozuota – ELTA), tiek Lietuvoje, tiek ir mūsų pagrindinėse eksporto partnerėse. Vietoje to paprasčiausiai įvyko didelis perskirstymas tarp sektorių“, – sakė jis.

Tokius gerus rezultatus, anot Ž. Maurico, ir lėmė minėtasis persiskirstymas sektoriuose iš paslaugų į prekes.

„Itin gerus rezultatus apdirbamosios gamybos sektoriuje lėmė tiek augantis eksportas, tiek žymiai sparčiau, nei tikėtasi, auganti prekyba prekėmis. Realiai įvyko perskirstymas iš paslaugų į prekes. Kadangi Lietuvoje paslaugų sektorius nebuvo didelis, mes nukentėjome mažai. Ir netgi ir tie sektoriai, kurie buvo orientuoti į vidaus rinką, nenukentėjo tiek smarkiai, kiek kitose šalyse“, – tikino jis.

M. Mauricas taip pat pažymėjo, kad gerus BVP rezultatus lėmė ir pakankamai žemas kitų sektorių kritimas.

„Statybos sektoriaus kritimas taip pat santykinai žemas (...), matyti, kad statybų sektoriuje turime „U“ formos atsigavimą“, – Eltai sakė jis.

„Taip pat nustebino, kad meninių, pramoginių, poilsio veiklų kritimas yra pakankamai nedidelis, lyginant su kitomis šalimis. Lietuva iš tiesų išsisuko labai lengvai. Praktiškai visuose sektoriuose Lietuva krito mažiau nei ES vidurkis“, – pridūrė Ž. Mauricas.

Šių metų trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 13,2 mlrd. eurų, o palyginti su antruoju ketvirčiu, realiojo BVP pokytis buvo teigiamas ir išaugo 3,8 proc., praneša Statistikos departamentas.

Trečiąjį ketvirtį šiemet teigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2,1 proc. p.), pramonės (0,9 proc. p.), profesinės, mokslinės ir techninės, administracinės ir aptarnavimo veiklos (0,3 proc. p.) įmonių veiklos rezultatai.