Antradienį komiteto posėdyje dalyvavusi inspekcijos vadovė Edita Janušienė nurodė, kad tokią galimybę apsvarstys.
„Mokestinės nepriemokos suteiktos sėkmingiausioms Lietuvos įmonėms, kurių savininkai yra turtingiausi Lietuvos žmonės. Žiūriu į dešimtuką tokių įmonių ir matau, kad yra 16 vietoje esantis turtingiausias Lietuvos žmogus, 4, 34, 70 vietose esantys ir daug kitų. Nesakau, kad akcininkai neturi sulaukti valstybės pagalbos, bet ar nėra čia piktnaudžiavimo?“, – klausė M. Majauskas ir dar pridūrė, kad kalba apie vienus didžiausių Lietuvos prekybos centrų.
Savo ruožtu E. Janušienė nurodė: „Atsakingai sakau, kad pas mus jokio vertinimo, ar tai turtingiausias, ar neturtingiausias tikrai nebuvo. Buvo vertinami įmonių veiklos rodikliai“.
VMI vadovė dar pastebėjo, kad remiantis įstatymais, mokestinė nepriemoka nėra paslaptis, tačiau pagalbos dėl Covid-19 atveju kalbama apie atidėjimus
„Todėl mes negalėtume viešinti sąrašo su sumomis ir klientų sąrašu, – sakė ji. – Šiai nepriemokai netaikome aktyvių išieškojimo veiksmų. Laikome skolingais su atidėjimu sudaryti mokestinės paskolos sutartį.“
Pateikė duomenų
E. Janušienė posėdyje informavo, kad VMI neigiamą poveikį patyrusiems klientams teikia pagalbą iki 2021 metų vasario 28 dienos neinicijuodama naujų išieškojimo veiksmų.
„Tačiau tik toms nepriemokoms, kurios susidarė iki šių metų pabaigos. Rugsėjo pradžioje padarę situacijos vertinimą, inicijavome laikotarpio pakeitimą. Tai ne „iki ekstremali situacija plius du mėnesiai“, bet „šių metų pabaiga plius du mėnesiai“.
Nuo šių nepriemokų nebus skaičiuojami delspinigiai, o dėl susidariusių skolų per du mėnesius bus galima sudaryti mokestinių paskolų sutartį, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.
Maksimaliai sutartį galima sudaryti 5 metams, tačiau be palūkanų – tik 2 metus, o už likusius 3 metus reikės mokėti 0,01 proc. palūkanų per mėnesį. Tai tikrai nedidelė suma, maždaug 3,6 proc. metinių palūkanų.
Jei verslas prašys atidėti mokėjimo pradžią iki metų, prašysime papildomų dokumentų rizikos vertinimui (jei skola bus per 300 tūkst. eurų)“, – dėstė pranešėja.
VMI vadovė sakė, kad pagal pavasarį paskelbus verslo ribojimus, 62,5 tūkst. įmonių galėjo pretenduoti į pagalbą.
„Šiandien skolą turi 22,3 tūkst., kurie bendrai skolingi 740,7 mln. eurų.
Iš viso (62,5 tūkst.) sąrašo 212 buvo didžiųjų mokesčių mokėtojų, iš kurių šiandien skolą turi 109, skolingi 220,9 mln. eurų.
Įmonių sąrašas nuolat atnaujinamas. Vienos įmonės prašo pačios būtų išbrauktos, kitos prašo būti įtrauktos. Taip pat iš sąrašo išbraukiami visi bankrutuojantys, restruktūrizuojami ir turintys likviduojamo statusą (tokių yra apie 200 su 14 mln. eurų skola)“, – dėstė E. Janušienė.
VMI nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova posėdyje dar pridūrė, kad naudoja įrankį, kuris parodo, kad įmonė galimai nepatiria sunkumų.
„Prašome tokių įmonių pagrįsti pagalbos prašymą. Tokių turime 165, iš kurių 37 proc. buvo išbraukti. Tai padaryta pagal pateiktus dokumentus arba dėl to, kad įmonės nebendradarbiavo.
Beje, visi didieji mokesčių mokėtojai turėjo individualų vertinimą“, – nurodė ji.
I. Gavrilova dar informavo, kad dėl šios priemonės VMI kreipėsi į Europos Komisiją.
„Dėl teisinio tikrumo, kad atidėjimai nėra valstybės pagalba. Penktadienį sužinojome, kad reikia teikti schemą, kad tai būtų pripažinta Covid-19 schema. Pagalba laikoma gali būti tik palūkanų normų skirtumas, o ne patys nesumokėti mokesčiai“, – sakė VMI atstovė.
