„Turime labai skirtingus nukentėjusius sektorius: kurie tiesiog yra uždaryti arba kurie bendrai nukentėjo nuo karantino (...). Mes tikrai stengsimės pirmiausia (atsižvelgti į – ELTA) laiko faktorių, kad kuo greičiau juos pasiektų parama. Man tai galbūt yra net pagrindinis prioritetas“, – „LRT Radijui“ antradienį teigė ji.

Visgi A. Armonaitė pažymi, kad naujoji Vyriausybė pradės darbą jau tam tikroje, suformuotoje, situacijoje, o sprendimų turės ieškoti greitai.

„Mums reikės ieškoti sprendimų greitai. Bet vėlg, ateisime į tam tikrą suformuotą situaciją, ir praeities pakeisti negalėsime, galėsime pakeisti tik ateitį. Į ją ir žiūrėsime. Bet laikas yra labai svarbus faktorius, kad verslą parama pasiektų greičiau“, – teigė ji.

Kandidatė į ministres taip pat pabrėžė, kad dar vienas svarbus prioritetas jai – darbo vietų išsaugojimas bei sklandus bendradarbiavimas tarp valdžios institucijų.

„Mano, kaip politikės, tikslas vis dėlto yra, kad darbo vietų išsaugojimas Lietuvoje būtų ne tik mano, kaip ministrės ar ministerijos, reikalas, bet kad tai būtų visos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos prioritetas, kad nesistumdytume su Finansų ministerija, kaip yra dabartinėje Vyriausybėje. Aš suprantu, kad kartais to visiškai išvengti gali ir nepavykti, bet jeigu mes vis dėlto šiandien neišsaugosime darbo vietų, mūsų ekonomika patirs didesnių pasekmių, negu patiria dabar“, – tikino jis.

Ketina peržiūrėti verslą reguliuojančias įstaigas

A. Armonaitė ketina peržiūrėti verslą reguliuojančias įstaigas, neatmeta galimybės jas optimizuoti.

„Mums reikia grįžti prie verslo priežiūros. Tų institucijų yra kelios dešimtys, kurios šiandien prižiūri verslą ir kaip joms sekasi jį prižiūrėti, ar jos yra baudėjos, ar jos yra konsultantės, kaip yra suformuluoti jų tikslai, ar jie leidžia pasireikšti privačiai iniciatyvai ir sukurti žmonėms gerovę, ar tie tikslai stabo privačią iniciatyvą ir veja investicijas iš Lietuvos“, – LRT radijui antradienį sakė A. Armonaitė.

Pasak jos, koronaviruso krizė yra gera galimybė peržiūrėti įstaigų tikslus, optimizuoti besidubliuojančias funkcijas, atnaujinti inspektorių kompetencijas.

„Esu girdėjusi ne vieną žmogų kalbant, kad susidūrus su tuo reguliavimu, įsteigus verslą ir atėjus kažkokiems vienos ar kitos rūšies inspektoriams, jiems kyla mintis apie emigraciją. Jei žmonėms santykis su valstybės institucijomis net kelia tokias kraštutines mintis, vadinasi, mums reikia daryti viską, kad tai pasikeistų“, – teigė A. Armonaitė.

Pirmadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda. Jo atstovas Antanas Bubnelis teigė, kad, prezidento vertinimu, A. Armonaitė turi daug energijos ir motyvacijos įgyvendinti pokyčius.

31-erių A. Armonaitė Seime dirba antrą kadenciją. Ji iki 2018-ųjų buvo Liberalų sąjūdžio narė, o pernai įkūrė Laisvės partiją ir tapo jos pirmininkė. Ši partija šiemet pateko į Seimą bei kartu su rinkimais laimėjusiais konservatoriais bei Liberalų sąjūdžiu formuoja Vyriausybę.