Šis fondas, žinomas Europos stabilumo mechanizmo (ESM) vardu, nuo 2022 m. turėtų tapti ES skolintoju, kai kiti bankai ar institucijos atsisako skolinti lėšas valstybėms.

ESM taip pat bus leista skolinti daugiau lėšų, o šios institucijos galios prižiūrėti sudėtingomis finansinėmis sąlygomis gyvenančias šalis bus išplėstos.

ESM buvo sukurtas euro zonos skolos krizės įkarštyje 2012 m., siekiant padėti šalims, įskaitant Graikiją, išvengti bankroto.

„Yra sprendimų, ypač ES lygiu, kurie skamba taip techniškai, kad iš pradžių net sunku pamatyti jų politinį poveikį. ESM reforma yra vienas iš tokių sprendimų, tačiau ji stiprina eurą ir visą Europos bankininkystės sektorių“, – sakė Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas.

Nors dėl šių reformų buvo sutarta jau pernai, Italija tuo metu skeptiškai vertino reformas, o tolesnes derybas sustabdė koronaviruso pandemija.

ESM teikia paskolas šalims itin palankiomis sąlygomis, tačiau jos mainais turi didinti savo konkurencingumą ir konsoliduoti viešuosius finansus.

Fondas tapo politiniu įrankiu Italijoje, kur dešiniųjų pažiūrų partijos bandė pavaizduoti ESM kaip Briuselio įrankį kontroliuoti šalį.