Alžyre – skandalas dėl sugedusių lietuviškų kviečių

Alžyras Lietuvai ketina grąžinti 30 tūkstančių tonų importuotų minkštųjų kviečių, kurie pripažinti netinkamais vartoti maistui, praneša Alžyro žiniasklaida. Tai šalyje pareikalavo už grūdų importą atsakingos agentūros vadovo galvos. Tačiau nei Užsienio reikalų ministerija, nei šalyje veikiančios įmonės ir asociacijos neturi jokių oficialių duomenų

Alžyro javų biuro OAIC generalinis direktorius Abderrahmane Bouchahda buvo atleistas dėl skandalo, kad importuotas didelis kviečių krovinys iš Lietuvos pasirodę esąs netinkamas vartoti maistui, pranešė liberte-algerie.com ir kitos šalies žiniasklaidos priemonės. Pranešama, kad sprendimą jį atleisti priėmė pats ministras pirmininkas Abdelazizas Djeradas.

Ši įstaiga vienintelė šalyje turi leidimą importuoti grūdus. Nurodoma, kad 30 tūkst. tonų minkštųjų kviečių iš Lietuvos buvo importuota per Šveicarijos tiekėją, sandoris yra komercinis. OAIC nurodė, kad kaltė tenka tiekėjams.

Neįvardyti šaltiniai „Liberte“ teigė, kad produkcija bus grąžinta, o išlaidas turės padengti tiekėjas, atsižvelgiant į tai, kad grūdai neatitinka dviejų šalių pasirašytos sutarties sąlygų. Taip pat ketinama skrupulingai peržiūrėti kontrolės procedūras.

Laivas į Alžyro uostą įplaukė lapkričio 9 dieną, kur prekės buvo patikrintos. Analizė parodė, kad „grūdai iš tikrųjų buvo toksiški“, rašo „Liberte“. Nurodoma, kad mėginį analizavo Teisinės medicinos ir kriminologijos institutas. Nurodoma, kad mėginiai imami iš kiekvienos 500 tonų krovinio dalies, kontrolieriai pastebėjo „spalvotas sėklas“.

„Mes iš karto sustabdėme krovą, kad išanalizuotume mėginius akredituotoje laboratorijoje“, – teigia leidinio šaltinis, jis nurodė, kad neleistinų medžiagų krovinyje „buvo minimaliai“.

OAIC Alžyre kasmet importuoja grūdų už 3 milijardus dolerių, nurodo algeriepartplus.com.

Ministerija oficialios informacijos neturi

Užsienio reikalų ministerija kol kas nėra gavusi jokios oficialios informacijos apie iš Lietuvos į Alžyrą importuotus galimai nekokybiškus kviečius, tačiau atidžiai seka žiniasklaidoje pasirodančią informaciją, informuojama trumpame komentare.

„Kol Alžyro kompetentingos institucijos nepataikė oficialios informacijos, sunku vertinti galimus pažeidimus ir eksportuotojų atsakomybę. Dėl galimo įsitraukimo ir savo veiksmų URM spręs gavusi ir išnagrinėjusi oficialią Alžyro institucijų informaciją“, – rašo URM/

Perdirbėjai abejoja informacijos patikimumu

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė patikina, kad kol kas jokios oficialios informacijos nei asociacija, nei įmonės nėra gavusios.

„Iki šiol nei mes kaip Lietuvos Grūdų Perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, ir nei vienas eksportuotojas nėra gavę jokios oficialios informacijos nei pretenzijų dėl Alžyro žiniasklaidoje pateiktų straipsnių apie lietuviškų kviečių kokybę. Dėl straipsniuose traktuojamų kokybės neatitikčių, kaip „spalvotos sėklos, kurių rasta minimaliai“, galima manyti, kad tai beicuota sėkla. Mažai tikėtina, kad beicuota sėkla galėjo patekti į krovinio partiją, nes krovinys yra tikrinamas keletą kartų: tiek perkant grūdus iš grūdų augintojų, tiek vežant į uostą, tiek kraunant į laivą“, – rašoma asociacijos komentare.

Nurodoma, kad visa turima informacija yra tik iš Alžyro žiniasklaidos, kuri keičiasi, informacija nekonkreti.

„Manome, kad tai gal galėtų būti susiję daugiau su politiniais dalykais, negu iš tikro su menama importuojamų grūdų kokybe, nes šiuo metu Alžyre keičiasi atitinkamų kokybės kontrolės tarnybų vadovai, keičiami reikalavimai importuojamiems grūdams. Tai rodo ir paskutiniai ta tema Alžyro žiniasklaidos straipsniai. Aišku ši spaudoje nuskambėjusi situacija tikrai nėra maloni mūsų sektoriui, kiekviena eksporto rinka yra ypač svarbi. Verslas išsiaiškins priežastis, kokios jos bebūtų, kad eksportas į šią šalį galėtų ir toliau vykti be trukdžių“, – teigia D. Ruščiauskienė.

Grūdų augintojai: gali kristi šešėlis Lietuvai

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas „Delfi“ teigia, kad dar nėra aišku, kuriai įmonei tektų atsakomybė už nekokybišką importą.

„Su nerimu stebime šią situaciją – tarptautinės rinkos ir tarptautinė prekyba labai jautri tokiai informacijai. Gali kristi ant Lietuvos šešėlis“, – nerimauja I. Jankauskas.

Tačiau patikina, kad situacija nevienareikšmė.

„Prekybą grūdais sudaro visa grandinė ir pati situacija iš savęs yra pakankamai keista. Šioje grandinėje yra ūkininkas, arba gamintojas, kuris pagamina produkciją. Kuomet jis parduoda produkciją eksportuotojui ar tarpininkui, to pardavimo metu yra atliekami kokybės tyrimai. Kiek tarpininkų būna, nežinia. Bet didžioji dalis grūdų yra eksportuojami laivais – pakrovimo metu taip pat atliekami kokybės tyrimai, tai jau antras kartas“, – vardija I. Jankauskas.

Toliau tyrimai atliekami grūdus iškraunant, ar pakraunant į sandėlius.

„Grūdai būna ištiriami iki to momento, kol jie būna pakraunami į laivą – priešingu atveju jie tikrai nebūtų kraunami. Pagrindinis klausimas, kodėl ankstesnėse tos grandinės dalyse nebuvo nustatyta, kad tie grūdai yra kitokie. Dabar pasakyti, kas yra dėl to atsakingas, labai sudėtinga.“, – vertina I. Jankauskas.

Jis paaiškina, kad yra įvairūs grūdų kokybės parametrai – reikalaujama kad nebūtų tam tikrų ligų, matuojamas baltymų kiekis ir pan. I. Jankauskas atmestų versiją, kad galimi kokie nors kokybinių parametrų nesutapimai – eksportuotojai prieš išsiųsdami krovinį turėtų žinoti.

„Lietuva turi gilias prekiavimo tradicijas grūdais ir tikrai pasaulyje žinoma kaip teisingas prekybininkas“, – sako I. Jankauskas.

30 tūkst. tonų nėra itin didelis kiekis, vertina augintojų atstovas – jam išauginti reikėtų 5000 hektarų.

„Lietuva eksportuoja apie 4 mln. tonų. Alžyras importuoja didžiulius kiekius, tai tarptautinės prekybos apimtimis tai nėra kažkoks labai didelis kiekis“, – sako I. Jankauskas.

Jis patikina, kad konkurencija prekybos grūdais rinkoje yra itin įtempta, jis įtaria, kad skandalas galėjo kilti ir dėl nešvarios konkurencijos.