Kaip rašoma pranešime spaudai, didžiųjų tarptautinių įmonių vadovai sutaria, kad po itin sėkmingų 2019 m., kai Europoje fiksuotas rekordinis beveik 6,5 tūkst. investicijų projektų skaičius, 2020-2021 m. bus pažymėti atoslūgio. Tačiau nuo pavasario pastebimi ir pirmieji nuosaikaus optimizmo ženklai.
„Daugėja verslo persitvarkymo pavyzdžių, kai kurie sektorių lyderiai iššūkius priima kaip galimybę tobulinti savo veiklą ir įdiegti naujus sprendimus, išbandyti naujus verslo modelius ir sustiprinti pozicijas Europos rinkoje. Tai atsispindi ir investuotojų nuotaikose bei planuose, kurie nuo pavasario pasistūmėjo labiau teigiama linkme“, – teigia Linas Dičpetris, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris.
Valstybės paramos reikšmė sumenko
Pandemija metų pradžioje sukrėtė verslą visame pasaulyje – tiek didžiąsias, tiek vidutinio ir smulkaus verslo įmonės. Kita vertus, ne visi sektoriai nukentėjo taip stipriai, kaip buvo manoma, o daliai įmonių sukrėtimas tapo impulsu imtis ilgai atidėliotų permainų. Įdomu tai, kad pavasarį didžiųjų investuotojų dėmesys valstybinėms gelbėjimo programoms buvo beveik dominuojantis, bet dabar situacija keičiasi.
„Nuoseklus verslo nuotaikų matavimas leidžia daryti prielaidą, kad verslo pasitikėjimas savimi auga: spalį jau tik trečdalis apklaustų užsienio investuotojų nurodė, kad jų verslo planams didelę įtaką turės nacionalinės ekonomikos skatinimo programos. Palyginimui, balandį valstybės stimulo svarbą akcentavo net 4 iš 5 arba 80 proc. apklaustų investuotojų“, – komentuoja L. Dičpetris.
Pasak eksperto, prisitaikant prie naujos realybės labiausiai valstybės pagalbos reikėjo ir reikės smulkiam bei vidutiniam verslui, o ne didžiausiems rinkų žaidėjams ar tarptautiniams investuotojams, kurie turi išteklių ir pajėgumų veikti nenukrypstant nuo ilgalaikių strategijų.
„Didžiųjų investuotojų pasitikėjimą savimi skatina sėkmingai atlaikyti iššūkiai, kai bendrovėms teko labai greitai sustiprinti darbuotojų saugumą, prisitaikyti prie nuotolinio darbo sąlygų, tobulinti tiekimo grandines, perskirstyti resursus, kas, žinoma, turi įtakos ir investicijų planams. Tačiau, jeigu prisitaikant prie naujos realybės, tam skirtų išteklių užteko ir dar liko, vadinasi, verslai tuo gali pasinaudoti savo naudai, kol konkurentai galbūt lūkuriuoja ar delsia priimti reikiamus sprendimus. Tinkamai pasinaudojus aplinkybėmis galima net lengviau įgyvendinti būtiną verslo persitvarkymą, taip užsitikrinant ilgalaikį konkurencinį pranašumą“, – sako L. Dičpetris.
Investuotojų nuotaikos šviesėja
Šiemet „EY“ Europos patrauklumo tyrimas atliktas jau antrą kartą, praėjus šešiems mėnesiams po analogiško tyrimo balandį. Naujausi duomenys leidžia palyginti tarptautinių investuotojų požiūrį ir atskleidžia skirtumus, kaip nauja realybė ir ateities perspektyvos buvo vertinamos per pirmąją pandemijos bangą pavasarį ir kokie vertinimai vyrauja šiuo metu, kai pasaulis su COVID-19 iššūkiu susiduria antrą kartą.
„EY“ duomenimis, žvelgdami į ateinančių 36 mėnesių perspektyvą staigių svyravimų dabar tikisi 41 proc. respondentų – tai yra mažesnis rodiklis negu balandžio mėnesį, kai iššūkių pilnesnę ateitį prognozavo 55 proc. apklaustų investuotojų.
Be to, dabar, priešingai nei pavasarį, kur kas didesnė įmonių dalis tikisi, jog verslui pavyks sklandžiai grįžti į įprastas vėžes, kai tik pasaulio ekonomika atsigaus – taip manančių respondentų skaičius nuo balandžio iki spalio padidėjo kone dvigubai – nuo 24 iki 41 procento.
Investicijų lygis Europoje kris mažiau nei manyta
Pavasarį „EY“ skelbtas Europos patrauklumo tyrimas rodė, kad 9 iš 10 apklaustų tarptautinių įmonių vadovų 2020 m. tikisi investicijų mažėjimo ar atidėjimų. Tuo metu verslas intensyviai svarstė, kaip patobulinti savo tiekimo grandines, o labiausiai paveiktuose sektoriuose bendrovėms apskritai teko spręsti, ar verta tęsti savo veiklą Europoje. Tačiau dabar nuotaikos – jau ne tokios niūrios.
Pakartotinė apklausa rodo, kad vertinant šiuos metus investicijų mažėjimo ir atidėjimo geresniems laikams tikisi 7 iš 10 apklaustų tarptautinių įmonių vadovų.
Remdamiesi tyrimų duomenimis, „EY“ ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad bent jau kol kas mažinti investicijas Europoje planuoja mažiau didžiųjų bendrovių negu per pirmąją COVID-19 bangą. Dabar tokios nuomonės yra 42 proc. investuotojų (pavasarį – 66 proc.).
Be to, nors ir nedaug, bet dešimtadalis apklaustų vadovų teigia, kad 2020 m. jų investicijų lygis net pakils. Per apklausą balandžio mėnesį taip manančių išvis nebuvo. Dar bemaž penktadalis (17 proc.) laikosi nuomonės, kad investicijų lygis Europoje šiemet turėtų išlikti nepakitęs.
Baltijos regionas turi privalumų
Pasak „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo, apklausų duomenys indikuoja, kad kai kurie didieji investuotojai pasaulyje šiuo metu yra nusiteikę veikti gana agresyviai, nes yra įsitikinę, kad būtent dabar atsiveria geriausios galimybės laimėti.
„Tuo turime pasinaudoti ir mes. Baltijos šalių patrauklumui investuotojų akyse ir toliau didžiausią teigiamą įtaką daro gerai išvystyta ir pažangi šalių technologinė infrastruktūra ir ekosistema, kurios dažnu atveju leidžia pokyčius įgyvendinti greičiau negu Vakarų Europos įmonėse“, – sako L. Dičpetris.
Be to, „EY“ Europos patrauklumo tyrimas rodo, kad tvarumas ir klimato kaita užsienio investuotojams išlieka vienu iš svarbiausių kelrodžių ateities projektams pasaulyje po COVID-19.
„Matome, kad verslai intensyviai ieško galimybių, kaip, investuodami į technologijas ir automatizaciją, jie gali pasiekti ne tik strateginių tikslų, keisti verslo modelius, sumažinti veiklos kaštus, bet, kuo toliau, tuo dažniau, ir mažinti savo veiklos paliekamą pėdsaką. Akivaizdu, kad skaitmeninių technologijų pažanga verslui padeda sparčiau atrasti aplinkai draugiškų sprendimų ir priartina prie neretai ambicingų tvarumo tikslų. Beje, pirmaujantys Lietuvos verslai ir investuotojai elgiasi taip pat – pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo labai įdomių pranešimų apie didelius investicinius planus į ilgalaikes, šiuolaikiškas bei gamtai draugiškas gamybines technologijas. Finansuotojai į pagrįstus ilgalaikius projektus žvelgia irgi palankiai“, – sako L. Dičpetris.
