Į „Delfi“ kreipėsi Registrų centre (RC) dirbanti moteris, kuri piktinosi, kad RC darbuotojams neatskleidžiama tapatybė tų asmenų, kurie užsikrėtė COVID-19 – taip jie negali įvertinti, ar su kuo nors kontaktavo. Nors norėtų žinoti sergančių kolegų tapatybę, savo pačios tapatybę ji viešinti atsisakė.
„NVSC kasdien skelbia informaciją, kuriose įstaigose nustatytas virusas. Darbe irgi mums atsiunčiami laiškai, kad tam tikram padalinyje nustatytas virusas, bet NVSC statistikoje tas parašyta nebūna. Tada buvo parašyta „Delfi“ tik apie atvejį Panevėžyje, bet mums, darbuotojams, dar rašė, kad užsidarė Pasvalys ir Jurbarkas. Bet šitų atvejų nėra paskelbtoje NVSC statistikoje. Kodėl tie duomenys neskelbiami viešai“, – stebėjosi informavimo vingrybėmis RC darbuotoja.
Ji patikino ir tai, kad neaišku, kaip darbuotojams reikėtų elgtis: darbdavys ramina, kad nereikia izoliuotis, kol nesulauks skambučio, tačiau jei žinotų, kad kažkas konkrečiai serga, galėtų geriau savimi pasirūpinti.
NVSC skelbia ne visus židinius – tik opiausius
NVSC „Delfi“ paaiškino, kad stengiamasi kiek įmanoma detalizuoti židinius, tačiau dėl didelio susirgimų skaičiaus tai užtrunka ilgiau, nei būdavo įprasta.
„NVSC šiuo metu daugiausiai skelbia informaciją apie protrūkius gydymo ir slaugos įstaigose. Tai yra daroma dėl ypatingos rizikos šiose įstaigose. Visų protrūkių, kurie yra nustatomi šalyje per parą išvardinti tikrai nebūtų įmanoma“, – patikina NVSC.
Kontaktų informavimas – susirgusiojo atsakomybė
Pareiga informuoti kontaktus, pasak NVSC, pirmiausia tenka pačiam susirgusiajam.
„NVSC visuomet pabrėžė, kad kontaktų informavimas yra, visų pirma, ir paties asmens atsakomybė, nes jis ar ji geriausiai žino, su kuo, kaip ir kiek laiko kontaktavo. Užsikrėtus virusu, žmogus privalo pranešti susijusiems asmenims nedelsiant“, – teigiama komentare.
Nurodoma, kad ir darbdavys dažniausiai gauna informaciją apie užsikrėtimą greičiau nei NVSC, nes žmonės apie tai praneša įmonės ar įstaigos atsakingiems asmenims. Tad atsakomybė tenka ir darbdaviui.
„Taip pat darbdavys geriau nei NVSC išmano, kaip įstaigoje paskirstyti darbuotojų srautai, tad gali įvertinti ir nuspręsti, kokios rizikos galėjo būti sąlytis. NVSC komunikuoja su įmonėmis ir įstaigomis, kuriose patvirtinami užkrečiamosios ligos atvejai, tačiau darbuotojams pranešti privalo ir darbdaviai“, – rašo NVSC.
NVSC, turėdami kontaktinę asmenų informaciją, gautą tiek iš paties asmens, tiek iš jo ar jos darbovietės, asmenims išsiunčia SMS žinutes apie būtinybę izoliuotis.
„Jei iš asmens ar iš darbovietės buvo gauta nepilna informacija, tokiu atveju, šių asmenų NVSC informuoti negalės“, – paaiškina centras.
Šiuo metu, nustatant apie 2000 COVID-19 ligos atvejų kasdien, kiekvienas žmogus apytikriai įvardija dar po 8-10 asmenų, su kuriais kontaktavo.
„Akivaizdu, kad NVSC specialistai, net ir turėdami savanorių pagalbą, nespės informuoti tokio kiekio žmonių, todėl apeliuojame į žmonių ir darbdavių sąmoningumą ir atsakomybės jausmą pranešti visiems apie ligos atvejus ir tokios informacijos savo bendruomenėse neslėpti“, – teigiama NVSC komentare.
Tapatybės atskleisti negalima
NVSC akcentuoja, kad informacija apie susirgusį asmenį privalo būti tvarkoma laikantis visų duomenų apsaugos reikalavimų – t. y., neskelbiant asmens ir asmens sveikatos duomenų.
„Vis dėlto, užkrečiamosios ligos atveju, rizika kyla aplinkiniams, kurie tiesiogiai kontaktavo, tad apie ligos atvejį jiems privaloma pranešti, kad būtų užtikrinta jų sveikata, tačiau laikantis visų duomenų apsaugos reikalavimų. Kitiems asmenims, kurie jokio kontakto neturėjo, detalizuoti informacijos negalima“, – paaiškina NVSC.
Apie tai, kaip įstaiga ar įmonė komunikuos darbuotojams, ar nesusijusiems su užsikrėtusiuoju asmenims apie nustatytus atvejus – vidaus taisyklių klausimas.
„Gali nutikti, jog užsikrėtę asmenys netyčia pamirš paminėti visus, su kuriais kontaktavo, todėl ir reikalinga, kad darbdavys žinotų, kaip paskirstyti darbuotojų srautai, pamainos ir tuomet darbuotojo pateiktą informaciją galėtų patikslinti. Vis dėlto reikalauti, kad būtų atskleista asmens tapatybė, kiti darbuotojai negali. Jei įtaria, kad jie galėjo turėti kontaktą su užsikrėtusiuoju, asmenys turėtų užpildyti nvsc.lrv.lt esančią sąlytį turėjusių asmenų anketą, tokiu atveju, NVSC įvertintų riziką individualiai“, – paaiškina centras.
Tai galioja ir klientus aptarnaujančioms įstaigoms, pvz., prekybos centrams. „Delfi“ jau rašė, kad nors atvejų juose nustatoma panašiai, visi komunikuoja skirtingai.
„Apie tai, kaip prekybos centrai komunikuos apie darbuotojų susirgimus sprendžia patys prekybos centrai, įvertinę situaciją ir savo darbo pobūdį. Prekybos centrai, atsižvelgdami į savo darbo pobūdį, įvertina, koks galėjo būti darbuotojų ir klientų kontaktas. Dažniausiai kontaktas būna gana trumpas, kadangi yra privaloma laikytis visų saugos reikalavimų, t. y. dėvėti kaukes, laikytis atstumo, užtikrinti srautų valdymą“, – paaiškina NVSC.
Darbdaviai NVSC primena esminę rekomendaciją dirbti iš namų, tačiau, jei to padaryti neįmanoma, privaloma užtikrinti, kad darbuotojų srautai būtų taip išskirstyti, kad darbovietėje būtų kuo labiau sumažintas kontaktuojančių žmonių skaičius. Apsaugos priemonių dėvėjimas visose viešose vietose yra privalomas.
Ką reikėtų žinoti darbdaviams ir darbuotojams, „Delfi“ rašė čia.
RC: dedame visas pastangas ir vadovaujamės patvirtinta tvarka
Registrų centras informavo, kad įmonėje visoje Lietuvoje buvo patvirtinti 37 teigiami COVID-19 atvejai.
„Registrų centras kasdienėje savo veikloje deda visas pastangas, kad nuo COVID-19 pandemijos apsaugotų tiek savo klientus, tiek darbuotojus. Tam įmonės viduje yra patvirtintos klientų aptarnavimo tvarkos, nustatyti saugumo reikalavimai fiziškai į padalinius atvykstantiems klientams, įmonės viduje galioja generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka, pagal kurią turi būti organizuojamas darbas įmonės viduje ir aptarnaujami klientai“, – paaiškina RC atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Artėjant antrajai pandemijos bangai, nelaukiant oficialių nurodymų, įmonės viduje buvo apribota fizinių kontaktų galimybė: susitikimai didesnėse grupėse turi vykti tik nuotoliniu būdu, kaukių dėvėjimas įmonės patalpose yra privalomas, darbuotojai raginami nesibūriuoti bendrose patalpose. Be to, jau nuo rugsėjo įmonės viduje darbuotojai, jei tai leidžia jų darbo specifika ir galimybės, buvo raginami dirbti iš namų ir šiai dienai beveik visi administracijos darbuotojai taip ir daro.
„Suprantame, kad šiuo metu šalyje vyraujanti situacija kelia nerimo ir mūsų įmonės darbuotojams, tačiau palaikydami nuolatinį dialogą su įmonės darbuotojais, raginame juos išlikti ramiais ir nepasiduoti neigiamoms emocijoms. Registrų centre dirba apie 1,5 tūkst. darbuotojų, iš kurių kasdien sulaukiame daug klausimų, susijusių su pandemija. Įmonės viduje reguliariai komunikuojame apie bendrą situaciją įmonėje, stengiamės kuo operatyviau suteikti visą reikalingą informaciją, o darbuotojus iškilusius klausimus pirmiausiai raginame aptarti su tiesioginiais savo vadovais“, – sako M. Samkus.
RC darbuotoju nustačius teigiamą COVID-19 atvejį, pagal įmonėje galiojančią tvarką privalu pranešti tiesioginiam savo vadovui ir informuoti Prevencijos departamentą, kuris apie atvejį informaciją perduoda Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC).
„Prevencijos departamento darbuotojai iš užsikrėtusiojo asmens taip pat susirenka informaciją apie jo pastarosiomis dienomis turėtus artimus kontaktus su kolegomis ir pagal tai informuoja atitinkamus įmonės darbuotojus, suteikdami jiems visą reikalingą informaciją ir rekomendacijas. Taigi, galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju turėję įmonės darbuotojai apie būtinybę izoliuotis pirmiausiai sužino iš Prevencijos departamento kolegų, vėliau – ir iš NVSC“, – paaiškina M. Samkus.
Jis patikina, kad jokiems kitiems darbuotojais, kuriems nekyla užsikrėtimo rizika, informacija apie konkretų sergantį asmenį nėra teikiama dėl duomenų apsaugos reikalavimų, ribojančių tokios informacijos pateikimą be asmens sutikimo.
