„Iš Baltijos šalių pasitraukusių ar tik patraukliausius ir mažiausios rizikos klientus susirinkti linkusių bankų vietą užima mažesni bankai, fintech startuoliai ir alternatyvūs finansuotojai, tokie kaip tarpusavio skolinimo ar sutelktinio finansavimo platformos. Nors jie vis dar tebėra nišiniai rinkos dalyviai, tačiau jų potencialas didinti verslo ir gyventojų finansavimą reikšmingai auga“, – pranešime sako V. Vasiliauskas.
LB nurodo, kad kai kuriems bankams siaurinant veiklos apimtį ar apskritai traukiantis iš Baltijos šalių rinkos, 2018–2019 metais buvo šoktelėjusios paskolų palūkanos, o tai paskatino aktyvesnį mažesnių rinkos dalyvių kreditavimą. Jų dalis bendrame kredito portfelyje augo visose Baltijos šalyse.
„Lietuvoje mažesni rinkos dalyviai – mažieji bankai, kredito unijos ir nebankinio sektoriaus finansuotojai – aktyviau skolino tiek gyventojams, tiek verslui. Būsto paskolų rinkoje pastaruoju metu konkurencija sustiprėjo, kai naujas paskolas aktyviau pradėjo teikti vienas veiklą pertvarkęs bankas, du mažesni bankai ir dalis kredito unijų. Lietuvoje mažesniųjų būsto kredituotojų dalis naujų paskolų sraute padidėjo penkiskart – nuo maždaug 3 proc. 2017–2018 metais iki beveik 16 proc. šių metų antrąjį pusmetį“, – teigiama pranešime.
Pastaraisiais metais augo ir mažesnių bankų, taip pat nebankinių rinkos dalyvių dalis finansuojant įmones. Pokyčiai pastebimi faktoringo, komercinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros finansavimo veikloje. Išaugo finansavimas per specializuotas platformas – per jas šiuo metu finansuojama po kelis šimtus projektų už dešimtis milijonų eurų per metus. Daugiausia į įmones ir NT Lietuvoje investuojančių fondų, skirtų informuotiesiems investuotojams, valdomo turto portfelis per pastaruosius dvejus metus padidėjo daugiau nei 40 proc. ir artėja prie 1 mlrd. eurų, teigia centrinis bankas.
LB per pastaruosius metus suteikė 5 specializuoto banko, daugiau nei 120 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, 22 tarpusavio skolinimo ir sutelktinio finansavimo platformų licencijas.
