Grėsmė kyla JK eksportuojamoms dešrelėms, žaliems jautienos mėsainiams ir kitiems mėsos pusgaminiams, kurių vertė siekia dešimtis milijonų svarų per metus.
Tačiau ši aklavietė taip pat gali reikšti populiarių ES prekių, tokių kaip airiškos sardelės ir vokiškos „Bratwurst“ dešrelės, grąžinimą atgal siuntėjams – tuo tarpu Šiaurės Airija negalėtų importuoti britų paruoštos žalios mėsos.
Europos tarptautinės politinės ekonomikos centro direktorius Davidas Henigas pranešė, kad derybomis nepavyko pasiekti proveržio ir perspėjo: „Nepanašu, kad ES pakeistų savo nusistatymą.“
Jis pridūrė: „Jei ES draudžia importuoti atšaldytas dešreles ir faršą, tokia nuo sausio 1 d. bus ir JK pozicija – dėl to, kaip mes apžaidžiame ES įstatymus.“
ES teisės aktuose nurodoma, kad termiškai neapdoroti mėsos produktai, pavyzdžiui, dešrelės ir mėsainiai, negali būti importuojami į bloką, nebent jie būtų užšaldyti iki minus 18 laipsnių Celsijaus. Derybų tikslas – įtikinti ES sutikti su perdirbtos mėsos eksporto sveikatos sertifikatu, tačiau jiems nepavyko pasiekti didesnės pažangos.
Teigiama, kad Didžioji Britanija mėgino atmušti spaudimą perspėdama, kad jos pačios draudimas pakenks ES eksportui. Ypač pažeidžiama būtų Airija, nes Didžioji Britanija jai yra gyvybiškai svarbi rinka, vien per 2018 metus importavusi 335 000 tonų jautienos, kiaulienos, avienos ir paukštienos, kurių bendra vertė –1,3 milijardo eurų, pranešė „The Times“.
D. Henigas, kalbėdamas „BBC Radio 4“, pabrėžė: „Vis dėlto mums niekas netrukdys valgyti savo dešrų – mes jau išėjome iš ES.“ Ir pridūrė: „Pokštaujama, kad ES lieka su dešrigaliu.“
Realiame pasaulyje grėsmė importui ir toliau auga. „Atvirai kalbant, mūsų laikas senka, o šis klausimas buvo žinomas jau keletą mėnesių“, – pridūrė D. Henigas.
Jis pabrėžė pasekmes Airijos jūros prekybai, sakydamas: „Šiaurės Airija nebegalės importuoti atšaldytų dešrelių iš Didžiosios Britanijos.“
