Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojui atlyginimas mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Atsiskaityti privaloma per dešimt dienų.
Šiai nuostatai iššūkį metė agentūra „Biuro“, pasiūliusi darbuotojams išsimokėti atlyginimą kada nori, nors ir kasdien. Tiesa – ne visą, dalį uždirbto atlyginimo tenka atidėti, jei įvyktų kokių perskaičiavimų, paaiškina „Biuro“ vadovas Jurgis Kovas.
„Bet kuriuo metu tu gali pasiimti pusę pinigų, kuriuos tu esi jau uždirbęs. Tai jei tavo bruto uždirbtų pinigų suma yra, tarkime, 800 eurų, tai tu neto (į rankas) gali pasiimti 400 eurų. Mes pasiliekam dalį, nes būna kažkokių netikslumų, kažkas pasikeičia – tada išsilygina, ir darbuotojas niekad nelieka skolingas, neišsimoka daugiau, nei turėjo“, – sako J. Kovas.
Anot jo, išsimokėti algą galima tiek kartų, kiek nori, tačiau natūralu, kad kartą ją išmokėjus, turimas likutis sumažėja. Jis skaičiuoja, kad šią galimybe nuo vasaros naudojasi 20-30 proc. darbuotojų.
Darbuotojai labiau nerimauja dėl dydžio, o ne periodiškumo
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė patikina, kad profesinės sąjungos dar šį pavasarį nagrinėjo dažnesnio atlyginimo mokėjimo klausimą.
„Buvo idėjų, kad gal kas savaitę reikia mokėti atlyginimą. Net klausinėjome savo narių, kaip jie reaguotų ir ką apie tai galvotų. Tai labai visi abejingai priėmė tą tokį pasiūlymą. Nes sakė, kad labai didelės reikšmės jiems nėra, ar gauti kas mėnesį, ar kas savaitę. Tiesiog čia galbūt labiau darbdaviui būtų problema ir didesnės administracinės išlaidos“, – sako I. Ruginienė.
Ji patikina, kad pandemijos metu svarbesni kiti klausimai: dalis darbuotojų apskritai iš darbdavių neišsireikalauja atlyginimo, o kiti yra verčiami nutraukti darbo sutartis ir verstis individualia veikla, taip prarandant dalį socialinių garantijų.
„Darbuotojui svarbu gauti atlyginimą ir svarbu, kad būtų už tą atlyginimą sumokėti visi mokesčiai. Labiau dėl atlyginimo dydžio darbuotojai nerimauja, bet ne dėl periodiškumo“, – sako I. Ruginienė.
Personalo ekspertai kraipo galvas: gal ir neblogai, bet ar reikia?
Personalo ekspertai dvejoja dėl galimybės mokėti atlyginimą dažniau – gal ir patrauklu, bet ir rūpesčių daugiau.
„Jeigu atvirai, tai negirdėjau, kad dar kur nors būtų kitų tokių atvejų“, – stebisi Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė.
Anot jos, įmonė, kad mokėtų atlyginimą dažniau, turi įvertinti savo pinigų srautus, kurie planuojami iš anksto.
„Jei mes kalbame apie keletą tūkstančių darbuotojų, tai turi būti jau pasiruošęs mokėti anksčiau. Nėra taip, kad sėdima ant pinigų maišo ir labai paprasta dalinti. Pinigai planuojami, kas skiriama investicijoms, kas prekėms įsigyti, verslui vystyti“, – sako A. Bytautienė.
Ji patikina, kad organizacijose dirba labai skirtingų žmonių, kurių situacijos labai skirtingos, todėl daliai gauti atlyginimą anksčiau iš ties gali būti reikalinga.
„Jei darbuotojai elgiasi atsakingai, tai ar yra labai didelis skirtumas, ar žmogus atlyginimą gaus 5 ar 10 dienų anksčiau dėl kažkokių svarbių priežasčių. Skirtumo kaip ir nėra“, – sako A. Bytautienė.
Vis tik ji įžvelgtų priešingą tendenciją rinkoje – kai atlyginimai auga, dažniau netgi pasirenkama juos išmokėti vieną kartą per mėnesį, o ne du, kaip įpareigotų teisės aktai.
Konsultacijų įmonės „Korn Ferry“ vyr. konsultantė Ieva Petkevičė taipogi apie praktiką mokėti atlyginimą tada, kada nori darbuotojas, negirdėjo.
„Įprastinė praktika yra arba vienas mokėjimas, arba avansinis mokėjimas ir likusi atlyginimo dalis. Būna, kad kai kurios įmonės leidžia darbuotojams pasirinkti avansinio mokėjimo datą“, – sako I. Petkevičė.
Anot jos, dažniau mokėjimus išskaido gamybos įmonės, ar kitos bendrovės, mokančios žemesnius atlyginimus, tačiau finansų, IT ar kitos kompanijos, kuriose atlyginimai aukšti, paprastai moka atlyginimą kartą per mėnesį.
Nedidelės buhalterinių paslaugų įmonės vadovė nenorėjo likti įvardyta, tačiau nusistebėjo, išgirdusi tokią praktiką.
„Šiaip tai susitarimo reikalas. Nesakau, kad to nedaryčiau, tačiau pasiskaičiuočiau papildomus darbus. Pas mane, kai darbuotojas paprašo avanso, tai sumokame, čia jo teisė. Bet apskritai klientų darbuotojai jau net ir atostoginius prašo mokėti kartu su alga. Man pačiai labiau patinka gauti uždarbį rečiau, bet didelį“, – sako buhalterė.
Idėja turi studentiškas šaknis
Idėja išmokėti atlyginimą kilo iš platformos, kurioje darbuojasi studentai.
„Mes plėtojame startuolį, kuris vadinasi „Workis.online“ ir ten siūlomi tokie studentiški darbai, vienai dienai – ten mes atlyginimą kas savaitę mokame nuo pat pradžios. Tame startuolyje žmonėms patinka du dalykai, kad paprasta gauti darbą, ir kad gauna greitai pinigus. Tada mes pagalvojome, jei jiems tai patinka, tai galbūt ir kitiems mūsų darbuotojams tai svarbus dalykas. Tai gali būti mūsų išskirtinumas, kadangi mes mokame pinigus tada, kada žmogui jų reikia“, – sako J. Kovas.
„Biuro“ šiuo metu turi dirba apie 1700 darbuotojų, dauguma jų atlieka laikinus darbus. Įmonės vadovas patikina, kad finansinės bėdos dažnai užklumpa greitųjų kreditų ėmėjus.
„Mes gauname nemažai įvairių išskaitymų iš antstolių, ir matome, kad žmonės, kurie gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, jie dažnai patenka į greitųjų kreditų spąstus. Pasiskolini vieną kartą, o tada, kad tą skolą grąžintum, turi vėl skolintis. Tai nusprendėm, kad viską sudėjus, galbūt tai žmonėms yra svarbu – galim suteikti galimybę gauti pinigus anksčiau, gal tai padės išvengti kredito“, – dar vieną priežastį mini J. Kovas.
Jis sutinka, kad bet kuriai įmonei įdiegti tokią atlyginimų mokėjimo sistemą būtų sudėtinga. Tačiau veiklos pobūdis lėmė, kad „Biuro“ šį klausimą išsprendė technologiškai, dėl to bendrovei papildomos administracinės naštos nekyla.
„Visi mokėjimai, skaičiavimai yra pilnai automatizuoti, tai darbuotojams patogu, o mums nesukelia papildomos naštos. O dėl to, kad reikia kitaip finansinius srautus planuot – ir taip, ir ne. Tuo nesinaudoja absoliučiai visi darbuotojai, o žmonės, kuriems to reikia“, – sako J. Kovas.
Jis paaiškina, kad galimybė išmokėti atlyginimą visoje Lietuvoje veikia jau nuo šios vasaros, o dar metus ji buvo testuojama Klaipėdos regione.
„Didžiausias aktyvumas užfiksuotas – gruodžio ir sausio mėnesiais. Tam įtakos greičiausiai turėjo ir šventinis laikotarpis, kuriuo kasmet gerokai išauga vartojimas ir išlaidos“, – sako J. Kovas.
Jis įsitikinęs, kad darbuotojai gali jaustis saugiau, jei žino, kad atlyginimas ranka pasiekiamas, o be to, nereikia aiškintis darbdaviui, kodėl pinigų reikia anksčiau.
