Lapkritį, palyginti su spaliu, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės dalis sumažėjo 6 proc. punktais, nuo 25 iki 19 proc. Tuo tarpu manančiųjų, kad padėtis pablogės, padaugėjo 16 proc. punktų, nuo 29 iki 45 proc.
Namų ūkio finansinės padėties prognozės, palyginti su spaliu, taip pat buvo pesimistiškesnės, tačiau optimistiškai nusiteikusių gyventojų dalis išliko didesnė, nei nusiteikusių pesimistiškai: 21 proc. gyventojų nurodė, kad padėtis gerės, 15 proc. – kad blogės (spalį – atitinkamai 25 ir 11 proc.). Kaip ir praėjusį mėnesį, 55 proc. gyventojų manė, kad padėtis nesikeis.
Vertindami namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., kaip ir spalį 22 proc. gyventojų teigė, kad ji pagerėjo, 21 proc. nurodė, kad ji pablogėjo (spalį – 19 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi 1 proc. punktu
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime lapkritį skyrėsi 1 proc. punktu: mieste jis buvo minus 4, kaime – minus 5. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, o kaime – 6 procentiniais punktais.
Miesto gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis blogės, dalis padidėjo nuo 29 iki 45 proc., kaimo – nuo 28 iki 44 proc. Namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėn. prognozavo 14 proc. miesto ir 17 proc. kaimo gyventojų (spalį – po 11 proc.).
Lapkritį, palyginti su spaliu, miesto gyventojai blogiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Gyventojų, teigiančių, kad namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 18 iki 23 proc. Kaimo gyventojų nuomonės apie namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą vertinimų balansas, palyginti su spaliu, nepasikeitė.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis per metu sumažėjo 7 proc. punktais
Per metus, lyginant šių metų ir pernai metų lapkričio mėnesius, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7 proc. punktais. Palyginti su pernai lapkričiu, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 9 proc. punktais, nuo 28 iki 19 proc. Tuo tarpu manančiųjų, kad padėtis pablogės dalis padidėjo 22 procentiniais punktais, nuo 23 iki 45 proc.
Gyventojų, besitikinčių, kad namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis per metus sumažėjo nuo 26 iki 21 proc., manančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 11 iki 15 proc.
Gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 24 iki 22 proc. teigiančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 18 iki 21 proc.
Šalies ekonominės padėties pasikeitimus lapkritį gyventojai vertino blogiau nei spalį: kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 41 proc. – kad pablogėjo (spalį – atitinkamai 24 ir 35 proc.).
