Viešajame sektoriuje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 546 eurų ir buvo 2,1 proc. didesnis, privačiajame – 1 414,1 eurų ir buvo 5,2 proc. didesnis.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų trečiąjį ketvirtį labiausiai – 18,4 proc. – išaugo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje bei kitoje aptarnavimo veikloje (10,9 proc.), o sumažėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (8,7 proc.), finansinės ir draudimo (3,6 proc.) bei informacijos ir ryšių (0,9 proc.) veiklose.
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 927,9 eurų ir, palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, padidėjo 4,4 proc. Viešajame sektoriuje jis sudarė 979,7 eurų ir buvo 2,5 proc. didesnis, privačiajame – 904,8 eurų ir buvo 5,5 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 4,5 proc. Viešajame sektoriuje – 2,6 proc., privačiajame sektoriuje – 5,6 proc.
Per metus bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 10,4 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis trečiąjį ketvirtį šiemet, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 10,4 proc. Viešajame sektoriuje – 12,7 proc., privačiajame – 9,3 proc.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo visose ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 2,9 proc. (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės) iki 20,5 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo).
Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 11,2 proc. Viešajame sektoriuje – 13,2 proc., privačiajame – 10,2 proc.
Realusis darbo užmokestis šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu pernai, šalies ūkyje padidėjo 10,1 proc.: viešajame sektoriuje – 12,1 proc., privačiajame – 9,1 proc.
Trečiąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo 1,2 tūkst.
Vidutinis darbuotojų skaičius šių metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, šalies ūkyje sumažėjo 1,2 tūkst. (0,1 proc.). Viešajame sektoriuje sumažėjo 3,3 tūkst. (0,9 proc.), o privačiajame sektoriuje padidėjo 2,1 tūkst. (0,2 proc.).
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius trečiąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu pernai, šalies ūkyje sumažėjo 16,1 tūkst. (1,3 proc.): viešajame sektoriuje – 2,3 tūkst. (0,6 proc.), o privačiajame sektoriuje – 13,8 tūkst. (1,5 proc.).
Viena priežasčių, lėmusių atlyginimų augimą, nedžiugina
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo paskyroje „Facebook“ paaiškino, kad šią statistiką lemia kelios priežastys.
„Visų pirma, didelė vidutinio dalis augimo, čia yra dėl dešimtadaliu padidėjusio minimalaus atlyginimo ir dėl daugiau nei 13 proc. augusių viešojo sektoriaus atlyginimų. Todėl ir „Sodra“ skaičiuoja, kad net 43 proc. dirbančiųjų atlyginimas augo daugiau nei dešimtadaliu. Antra, atlyginimai yra inertiški. Po puikių praėjusių metų daugelis įmonių padidino atlyginimus metų pradžioje, kai dar pandemija nekvepėjo, o vienašališkai atlyginimų įmonės mažinti negali ir nemažino (priešingai nei pavasarį prognozavo kai kurių institucijos).
Trečia, daugeliui įmonių šie metai bus rekordiniai, vis daugiau įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu (dar prieš porą mėnesių laisvų darbo vietų skaičius mušė naujus rekordus), todėl neturėjo priežasčių nedidinti atlyginimų. Todėl ir privačiame sektoriuje atlyginimų augimas trečiąjį ketvirtį ne sulėtėjo, o paspartėjo net iki 10,2 proc.
Paskutinė priežastis įdomiausia ir mažiausiai džiuginanti. Labiausiai nukentėjusios maitinimo, apgyvendinimo, kai kurias kitas profesines paslaugas teikiančios įmonės atleido ir daugiausiai darbuotojų. Ir didžioji dalis atleistų darbuotojų uždirbo gerokai mažiau nei vidutinį atlyginimą (bent jau oficialiai). Iš nacionalinio vidurkio atėmus mažiausius atlyginimus, vidurkis pakiltų net jei kiti atlyginimai nesikeistų“, – paaiškina ekonomistas.
