„Lengvatinių paskolų buvo numatytas preliminarus biudžetas 30 mln. eurų. Tai buvo suderinta iš pozicijų, kad paskolas tiesiogiai teiktų „Invega“. Jei poreikis būtų didesnis, automatiškai turėtume didinti finansavimo poreikį, skirtas lėšas, tada būtų galima galvoti pasitelkti finansų tarpininkus, kaip buvo daroma pirmosios bangos metu“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Rojaka.
„Pirmosios bangos metu buvo išdalintos lengvatinės paskolos 3,5 tūkst. įmonių. Šiuo momentu 30 mln. eurų yra orientacinis skaičius apie 500 įmonių“, – teigė ji.
Tuo metu subsidijoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms numatoma skirti 150 mln. eurų, į jas pretenduoja apie 60 tūkst. įmonių.
„Tai čia vienai įmonei yra 2,5 tūkst. eurų?“ – klausė BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Skirtingas lygis, kadangi skirtingą GPM mokėjo įmonės. Atsižvelgiant į tai, kiek buvo sumokėta 2019 metais, ketvirtadalis būtų grąžinama subsidijos pagalba į įmonės sąskaitas. (...) Tai turėtų padengti bent jau karantino laikotarpiu tuos fiksuotus kaštus, su kuriais susiduria ir apyvartos negeneruoja ar beveik negeneruoja“, – teigė viceministrė.
Anot J. Rojakos, didelės įmonės, turinčios virš 250 darbuotojų, iš šios priemonės dėl finansavimo trūkumo gali būti eliminuojamos.
M. Majauskas klausė, ar nevertėtų siaurinti priemonių skaičiaus ir gilinti jų finansavimą.
„Manau, kad, jei norėtume patenkinti visų verslų poreikius, o visi verslai turi labai skirtingus poreikius, tuomet tam tikras priemonių asortimentas turėtų būti. Didžiausią dalį įmonė gali patenkinti ir bendro pobūdžio priemonėmis, bet, atsižvelgiant į ypatumus, turėtume turėti specifinių priemonių atskiriems verslams. Bet taip, sutinku, judėti su bendrinėmis priemonėmis būtų lengviau administracine prasme, bet tai pareikalautų ir didesnio finansavimo iš karto“, – teigė I. Rojaka.
