Trečiadienį spaudos konferencijoje „Versli Lietuva” Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas sakė, kad per minimą šių metų laikotarpį buvo įsteigta 9951 nauja įmonė – tai 287 įmonėmis daugiau nei prieš metus.

„Verslumo situacija, įmonių steigimo situacija nėra suprastėjusi, nepaisant COVID–19 pirmosios bangos poveikio. Toliau augo mažųjų bendrijų populiarumas, jų skaičius tarp visų veikiančių įmonių padidėjo 24 proc. Didėjo uždarųjų akcinių bendrovių populiarumas ir mažėjo individualių įmonių skaičius“, – sakė V. Ivanovas.

Tuo metu bankrotų skaičius, jo teigimu, per tris šių metų ketvirčius sumažėjo apie 30 proc., bet situacija nevienareikšmė.

Lietuvoje bankrotų procedūros yra labai juridiškai sudėtingas procesas, nes reikia sutvarkyti labai daug formalių dalykų, dokumentų, dalyvauti teismo posėdžiuose, jei vyksta teismo būdu, todėl sumažėjimą šiais metais siejame su veiklos ribojimais (...) viešųjų paslaugų prasme. (...) Atsiradus daugiau galimybių tą atlikti nuotoliniu būdu, elektroninėmis priemonėmis, tas skaičius greičiausiai turėtų stabilizuotis, bet tą pamatysime tik kitais metais“, – sakė V. Ivanovas.

Jis taip pat pastebėjo, kad šiais metais, eliminavus sezoniškumo įtakas, daugumos sektorių pelnas augo.

„Reikia pripažinti, kad tai neliečia maitinimo, įgyvendinimo, pramogų sektorių. Šitas sektorius susidūręs su didelėmis problemoms, bet pramonės, prekybos, statybų sektoriaus pelnas didėjo“, – sakė V. Ivanovas.

Jo pateiktais duomenimis, pramonės sektoriaus pelnas augo 8,3 proc., statybos – 25 proc., prekybos – 17 proc., paslaugų – 21 proc.

Tačiau, anot eksperto, matyti, kad mažėja paskolų portfelis ir išorinio finansavimo galimybės verslui.

„Pramonėje paskolų portfelis susitraukė virš 5 proc. šiais metais, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Statybų sektoriuje paskolų portfelis susitraukė 12 proc., prekyboje – 23 proc., paslaugų sektoriuje – 4,3 proc.“, – sakė V. Ivanovas.

Rugsėjį dirbančiųjų skaičius visiškai atsistatė tik Vilniaus apskrityje

Kalbėdamas apie COVID–19 pandemijos poveikį, jis pastebėjo, kad rugsėjį dirbančiųjų skaičius visiškai atsistatė tik Vilniaus apskrityje.

„Visi kiti regionai nebuvo atsigavę, ir dirbančiųjų skaičius nebuvo atstatytas nė viename iš jų. Panevėžio, Klaipėdos apskrityse buvo stebimas didžiausias nuosmukis pagal dirbančiųjų skaičių”, – nurodė V. Ivanovas.

Tuo metu vidutinis darbo užmokestis nemažėjo ir per metus vidutiniškai augo 8–9 proc.

„Dirbančiųjų skaičius mažėja, darbo užmokesčio vidurkis auga. Galima daryti prielaidą, kad įmonės, mažindamos darbuotojų skaičių, mažiausiai mažino kvalifikuotą darbo jėgą, dėl to darbo užmokestis išaugo”, – sakė „Versli Lietuva” atstovas.