Be to, pagal tokią pat schemą, kaip ir pavasarį, bus toliau mokamos subsidijos už darbuotojų prastovas, 257 eurų išmokos nukentėjusiems individualia veikla užsiimantiems žmonėms.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjos Evelinos Butkutės-Lazdauskienės, Ministrų kabinetui bus siūloma nereikalauti, kad nukentėjusi įmonė būtų iš sektoriaus, kurio bendra apyvarta būtų kritusi 40 proc. Šis kriterijus esąs perteklinis.

„Paliekame, kad įmonės apyvarta turi būti kritusi daugiau nei 30 proc. (nuo šių metų kovo 1 dienos iki spalio 31 dienos – BNS), ir dėl ribojamų veiklų sąrašo turėtų apsispręsti, ar jį tvirtina Vyriausybė trečiadienį, ar bus tvirtinama ministro įsakymu“, – BNS sakė ministro patarėja.

Finansų ministras Vilius Šapoka BNS sakė, jog svarstoma mokėti papildomas subsidijas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kompensuojant joms dalį 2019 metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

„Pavasarį tokia priemonė buvo mikro įmonėms, o dabar ne tik joms, bet ir smulkioms bei vidutinėms įmonėms. O stambioms įmonėms rudenį buvo įkurtas Verslo paramos fondas, kur jos gali kreiptis ir ten yra visas spektras finansinių instrumentų – tiek paskolos, tiek kapitalo, tiek kvazikapitalo priemonės“, – BNS sakė V. Šapoka.

E. Butkutės-Lazdauskienės teigimu, pradinis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas buvo mokėti subsidijas visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų dydžio, tačiau ar jis bus teikiamas trečiadienį, ji teigė negalinti pasakyti.

Anot V. Šapokos, subsidijoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms reikėtų iki 150 mln. eurų, ir tai būtų vienkartinė priemonė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka anksčiau teigė, kad subsidijų poreikis siekia 100-200 mln. eurų, jų reikėtų apie 60-67 tūkst. įmonių.

V. Šapoka taip pat pranešė, kad individualiai veiklai turėtų būti teikiama tokia pat parama, kaip ir pavasarį, o dėl jos dydžio Vyriausybė apsispręs trečiadienį.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė BNS patvirtino, kad šiems žmonėms turėtų būti mokama po 257 eurus per mėnesį.

Subsidijos už darbuotojų prastovas toliau bus taikomos visoms įmonėms, kurios pasirinks vieną ar kitą pavasarį taikytą šio mechanizmo variantą, BNS teigė V. Šapoka.

Tiksli data, kada išmokos galėtų pasiekti verslą ir darbuotojus, pasak V. Šapokos, priklausys nuo valstybės paramos suderinimo su Europos Komisija: „Tai savaičių, ne mėnesių klausimas.“

J. Rojaka yra sakiusi, kad subsidijos ir lengvatinės paskolos verslui, kurio veikla apribota dėl koronaviruso, pagal naujas priemones turėtų būti teikiama nuo kitų metų pradžios.

Paramą itin mažoms, į VMI sudarytą nukentėjusių įmonių sąrašą įtrauktoms nebankrutuojančioms ir nerestruktūrizuojamoms įmonėms, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išmokėdavo per tris dienas, o subsidija siekė 500 eurų, jei pernai sumokėta iki 1 tūkst. eurų GPM, 1 tūkst. eurų – 1–2 tūkst. eurų GPM, ir pusė sumokėto GPM – jei daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Subsidijoms buvo numatyta išmokėti 100 mln. eurų, o išmokėta 95 mln. eurų, jas gavo 34 tūkst. labai mažų įmonių.

Mikro įmone laikoma tokia, kurioje dirba iki devynių žmonių, jos metinės pajamos ir turto vertė neviršija 2 mln. eurų, maža – nuo 10 iki 50 darbtuotojų, pajamos bei turtas neviršija 10 mln. eurų, o vidutine įmone – nuo 50 iki 250 darbuotojų, pajamos neviršija 50 mln. eurų, o turtas – 43 mln. eurų.

Darbdaviams, paskelbusiems prastovą ir jos metu išlaikantiems darbo vietas, valstybė, kaip ir pavasarį, mokėtų 70 proc. darbuotojų atlyginimo subsidijas, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos (910,5 euro iki mokesčių arba 656 eurus „į rankas“) – tokia išmoka būtų mokama, jeigu darbdavys ir pats mokėtų 30 proc. algos, kitu atveju šis santykis būtų 90 proc. ir 10 proc., o maksimali subsidija siektų tik vieną MMA (607 eurai iki mokesčių arba 437 eurai „į rankas“).

Pavasarį pusę darbo vietų darbdaviai turėjo išlaikyti bent tris mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Subsidijų negautų darbdaviai, atleidę darbuotojus savo iniciatyva be jų kaltės arba išleidę neapmokamų atostogų darbuotojo prašymu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė rugsėjo pabaigoje pranešė, kad per pirmąjį karantiną ir po jo 53 tūkst. bendrovių gavo įvairią VMI, „Sodros“ ar Užimtumo tarnybos pagalbą.

Jos duomenimis, „Sodra“ maždaug 20 tūkst. mokesčių mokėtojų atidėjo apie 144 mln. eurų įmokų, Užimtumo tarnyba 26 tūkst. įmonių išmokėjo 224 mln. eurų už prastovas darbuotojams. Be to, dar 22 tūkst. įmonių atidėtas 660 mln. eurų mokesčių mokėjimas.

VMI vadovė taip pat pranešė, kad negautos verslo pajamos dėl krizės siekė 3,5 mlrd. eurų.