„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dėl to kai kurių prekių ir paslaugų kainos padidės.

„Tačiau tai yra labai nereikšmingas šalutinis efektas, kurį reikėtų visiškai ignoruoti, – teigia jis. – Ilguoju laikotarpiu gyventojai ir jų vaikai kvėpuos švaresniu oru, bus mažesnė neigiama įtaka aplinkai, bus stabdoma klimato kaita.“

Su ekologija susijusius mokesčius palaiko ir laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka.

„Tikiuosi, naujoji ministrė irgi palaikys – nes tai yra žymiai sveikesnis mokestis ekonomikai, negu, pavyzdžiui, smarkiau apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas“, – šią savaitę spaudos konferencijoje sakė jis.

Priėmė rezoliuciją

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė lapkričio 18 dienos pasitarime priėmė rezoliuciją dėl 2021 metų Lietuvai aktualiausių Europos Sąjungos klausimų sąvado.

Dokumente nurodoma, kad Lietuvai labai aktualios priemonės, kuriomis bus siekiama iki 2030 metų išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc.

„Jos apims platų politikos sričių spektrą: pirmiausia atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pastatų energinį naudingumą, žemės naudojimą, energijos mokesčius, pastangų pasidalijimą ir apyvartinių taršos leidimų prekybą“, – dėstoma dokumente.

Nurodoma, kad pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas padės sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir, skatinant ES partnerius didinti savo užmojus klimato srityje, užtikrinti vienodas sąlygas.

„Remiame pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo (angl. „Carbon Border Adjustment Mechanism“) iniciatyvą, esame suinteresuoti konkurencinių sąlygų suvienodinimu mūsų gamintojams ir laukiame išsamaus Europos Komisijos vertinimo ir diskusijų šiuo klausimu.

Kartu yra svarbu, kad pasiūlymas dėl anglies dioksido pasienio mechanizmo atitiktų Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus, nesukurtų nepageidaujamos naštos ES verslui ir apimtų platų ES pramonės sektorių ratą“, – dėstoma rezoliucijoje.

Atsisakys subsidijų

Priimtame dokumente dar rašoma, kad Lietuva yra viena iš valstybių, numatanti atsisakyti iškastinio kuro subsidijų. Kaip žinia, Lietuvoje iš viso galioja trylika energijos subsidijų.

1. Mažesnis akcizų tarifas šildymui skirtiems gazoliams; 2. Mažesnis akcizų tarifas akmens angliai, koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms; 3. Mažesnis akcizų tarifas gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms; 4. Mažesnis akcizų tarifas žemės ūkio veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui; 5. Atleidimas nuo akcizų naftos dujų ir dujinių angliavandenilių, kai jie skirti buitinėms reikmėms; 6. Mažesnis akcizų tarifas elektros energijai, naudojamai verslo reikmėms; 7. Gamtinių dujų, naudojamų mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai, atleidimas nuo akcizų; 8. Elektros energijos, jeigu ji tiekiama buitiniams vartotojams ir asmenims, kurie yra paramos gavėjai, atleidimas nuo akcizų; 9. Gamtinių dujų, tiekiamų buitiniams vartotojams ir asmenims, kurie yra paramos gavėjai, atleidimas nuo akcizų; 10. Elektros energijos, kai ji pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, atleidimas nuo akcizų; 11. Gamtinių dujų, skirtų naudoti kaip variklių degalai, atleidimas nuo akcizų; 12. Lengvatos biodegalams; 13. Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifo, taikomo šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui.

Apie tai, kad jų reikia atsisakyti rašoma ir Lietuvos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

Nerijus Mačiulis

Kels reikalavimus

Rezoliucijoje, be kita ko, dar rašoma, kad Lietuva teigiamai vertina automobilių CO2 standartų peržiūrą, keliant aukštesnius CO2 mažinimo reikalavimus automobilių gamintojams.

N. Mačiulis „Delfi“ sakė, kad teigiamai vertina, kai apmokestinama bet kokia CO2 tarša.

„Ne tik elektros gamybos procese, ne tik pramonėje, bet ir paslaugų sektoriuje, kuomet įmonės bus priverstos galvoti, kiek jų turimi pastatai, naudojami įrengimai, jų veikla apskritai teršia aplinką.

Iš esmės tai vienintelis greitas ir efektyvus būdas, greta subsidijų ir tiesioginių išmokų, paskatinti atsisakyti labiausiai aplinką teršiančios veiklos. Nežiūrėčiau į tai, kaip į mokestį, kuris sumažins vartotojų perkamąją galią, pakels prekių ir paslaugų kainas, nes surenkamas mokestis grįžta ES piliečiams“, – sakė jis.

Ekonomistas apskritai sakė, kad šie pokyčiai gyventojams turės teigiamos įtakos.

„Tiek lokalūs, tiek globalūs procesai, kurie turi neigiamos įtakos augmenijai, gyvūnams ir žmogui, bus stabdomi.

Sunku nepabrėžti tokių iniciatyvų svarbos ir tikrai labai džiugina, kad pandemijos kontekste, didėjant ES biudžetui, didėjant negrąžintinai paramai visoms valstybėms-narėms, labai didelė dalis (30 proc.) turi būti tiesiogiai nukreipta į ekonomikos žalumo didinimą, atsisakant iškastinio kuro, naudojant daugiau atsinaujinančios energetikos tiek pramonėje, tiek paslaugų sektoriuje, taip mažinant į atmosferą išmetamo CO2 kiekį“, – sakė N. Mačiulis.

Peržiūrės skaitmeną

ES klausimų sąvade kalbama ir apie skaitmeninio mokesčio kaip nuosavo Bendrijos ištekliaus iniciatyvą.

„Lietuva palaiko globalių skaitmeninio verslo apmokestinimo principų sukūrimą, kuriais būtų sprendžiami ekonomikos skaitmenizacijos keliami iššūkiai apmokestinimo srityje.

Vis tik atsižvelgiant į tai, kad kol kas globaliai diskutuojama dėl skaitmeninio verslo pelno apmokestinimo principų peržiūros, o pelno mokestis yra reikšmingas nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis, skaitmeninio mokesčio, kaip naujo nuosavo ištekliaus, svarstymas keltų abejonių.

Nepavykus pasiekti daugiašalio susitarimo dėl skaitmeninio apmokestinimo, būtume pasirengę ieškoti sprendimų ES lygmeniu“, – rašoma rezoliucijoje.

Ten pat išskiriama įvairių platformų darbuotojų problematika. Siekiama pagerinti ir užtikrinti orias, skaidrias bei nuspėjamas darbo sąlygas ir socialinę apsaugą asmenims teikiantiems paslaugas platformų pagalba.

„Pritariame EK siekiams, nes būtina prisiderinti prie naujų darbo formų ir suteikti bent minimalią socialinę apsaugą asmenims, teikiantiems paslaugas platformų pagalba.

Lietuvoje platformų darbuotojai yra savarankiškai dirbantys asmenys, todėl manome kad ES lygiu ši skirtis turėtų būti išlaikyta, nesukuriant papildomų subgrupių tarp savarankiškai dirbančių asmenų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis“, – nurodo Vyriausybė.

N. Mačiulis sakė, kad šioje srityje turėtų būti kalbama apie sąžiningą skaitmeninių paslaugų apmokestinimą.

„Kalbant tiek apie maisto tiekimą, tiek pavežimą samdant ne įprastinėmis darbo sutartimis, tokiu būdu mokant mažesnius mokesčius.

Į tai žiūrėčiau kaip į konkurencinių sąlygų vienodinimą ir prekių bei paslaugų apmokestinimą ten, kur jos yra teikiamos, taip sumokant į biudžetus, kurių valstybėse tos prekės ir paslaugos yra pagaminamos, teikiamos vartotojams.

Šiuo metu šioje srityje turime daug iškraipymų. Yra valstybių, kurios tuo piktnaudžiauja, sukuria išskirtines palankias sąlygas, o tai reiškia, kad nukenčia kitų šalių vartotojai. Čia mokestinės bazės sinchronizavimas yra labai svarbus“, – sakė pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (353)