Europos Komisija šiemet spalio 28 d. pasiūlė naują direktyvą, pagal kurią siūloma minimalų atlyginimą nustatyti ne mažesnį nei 50 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio arba 60 proc. šalies atlyginimų medianos (uždarbio, kurį gauna vidurinis darbuotojas, išrikiavus nuo mažiausi atlyginimo iki didžiausio).

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė Trišalei tarybai pristatė, kad Lietuvai nauja ruošiama Europos Komisijos direktyva, kuria siūloma reguliuoti minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) nustatymą, būtų aktuali. Ši direktyva, jei būtų priimta, nebūtų taikoma tik toms valstybėms, kuriose jau yra patvirtintos plačios kolektyvinės sutartys ir kur nustatytas pakankamai aukštas MMA.

„Kokia gi yra direktyvos esmė – tai pirmiausia skatinti tartis kolektyviai arba MMA nustatyti teisės aktuose“, – sako E. Radišauskienė.

Ji pristatė, kad direktyva reguliuotų, kad MMA negalėtų būti mažesnis nei 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Iš esmės šita direktyva skatina stiprinti valstybes nares stiprinti socialinį dialogą ir vesti derybas dėl darbo užmokesčio“, – sako E. Radišauskienė.

Eglė Radišauskienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ji paaiškino, kad direktyva būtų taikoma toms valstybėms, kur kolektyvinių sutarčių aprėptis yra mažesnė nei 70 procentų, tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia 20 procentų.

„Visgi mūsų pozicija yra tokia, kad darbo užmokesčio sistemos nustatymas valstybėse narėse negalėtų būti įtvirtinamas direktyviniu būdu, o galėtų būti labiau rekomendacinis. Mūsų vertinimu, direktyva galimai pažeidžia valstybių narių kompetenciją nacionaliniu lygiu reguliuoti darbo užmokestį, pažeidžia subsidiarumo ir proporcingumo principus“, – kalbėjo E. Radišauskienė.

E. Radišauskienė paaiškino, kad direktyva gali neatitikti lygių galimybių bei teisingo apmokėjimo už darbą principų, administracinės naštos mažinimo principo. Ji vertino, kad Lietuvoje yra gerai sukurta MMA nustatymo procedūra, kuri yra tinkama.

Šiuo metu Lietuvoje MMA taipogi nustatomas atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio pasikeitimus, Lietuvos banko prognozes, tačiau kelerius metus Trišalėje taryboje bendro sutarimo šiuo klausimu surasti nepavykdavo ir galutinį sprendimą priimdavo Vyriausybė.

Pas mus MMA nustatyta tik nekvalifikuotam darbui, dėl minimalaus užmokesčio kvalifikuotam darbui nesitariama“, – pastebėjo E. Radišauskienė.

Ji patikino, kad Lietuvos pozicija dar formuojama, ir kada direktyva galėtų būti svarstoma, dar neaišku.

„Lietuva neprieštarauja, kad reikėtų didinti MMA, bet mes iš esmės nesutinkame su tuo, kad mums kaip valstybei narei būtų nustatomi tam tikri direktyviniai reikalavimai dėl darbo užmokesčio“, – sako E. Radišauskienė.

Kitiems metams planuojama nustatyti 642 eurų MMA, tačiau dėl to galutinai bus apsispręsta gruodį.

„Nelabai turėtų mums ES nurodinėti, kaip kiekviena šalis turėtų gyventi“, – atsiliepė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, akcentavęs, kad ir Skandinavijos valstybės atskirai spręs savo socialinius klausimus.

„Kada pirmą kartą išgirdau apie tą EK iniciatyvą, aš pasakiau labai paprastai – šiandien apie išėjimą iš ES svarsto Didžioji Britanija, bet jei tokia direktyva bus priimta, tai pradės svarstyti dar ne viena šalis. Nes tai visiškai nemotyvuotas kišimasis į šalies teisę“, – tikino ir Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas.

Profesinės sąjungos palaiko

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tvirtino, kad profesinės sąjungos turi kitokią nuomonę.

„Direktyva tikrai turi būti. (…) Mes jau anksčiau esame pasisakę kategoriškai prieš rekomendacijas ir manome kad šis teisės aktas turi turėti direktyvos kūną. Nesuprantama darbdavių pozicija, nes pateiktas EK projektas nėra toks ambicingas, kokio profsąjungos siekia. Nieko baisaus, dėl ko turėtų griūti šalies sistema, nėra“, – sako I. Ruginienė.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai pritaria šiai EK iniciatyvai ir palaiko Europos

profesinių sąjungų konfederacijos poziciją, rašoma parengtame rašte ir nurodoma, kad direktyva yra teigiamas žingsnis, siekiant įtvirtinti deramo darbo užmokesčio principus bei skatinti kolektyvines derybas. Patikinama, kad socialiniai partneriai turi būti įtraukti į derybas dėl MMA nustatymo, taip pat MMA negali būti mažinimas nei vienai darbuotojų grupei (pvz., jauniems darbuotojams).

„Ypač palaikome EK iniciatyvą dėl kolektyvinių derybų skatinimo. Pritariame tam, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tuos sektorius ir darbdavius, kurie atsisako derėtis su profesinėmis sąjungomis, bet gauna paramą iš įvairų ES fondų, tame tarpe, iš post Covid-19 atkūrimo fondo“ , – teigia profsąjungos pirmininkės Kristinos Krupavičienės pasirašytame rašte.