Lietuvos bankas antradienį organizuoją aštuntąją metinę NT konferenciją, tačiau pirmąkart ji vyksta nuotoliniu būdu. Institucijos valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pajuokavo, kad šį kartą elgiamasi „procikliškai“, mat dėl sunkumų nesinuomota patalpų ir dėl to sutaupyta lėšų, bet komercinio NT sektoriaus atstovai prarado pajamų.

V. Vasiliauskas įvertino, kad pandemija Lietuvos NT rinką palietė ne taip stipriai – po praėjusio pavasario karantino buvo matomas sulėtėjęs būsto kainų augimas, pastebimai suprastėjo ir NT rinkos dalyvių lūkesčiai, didžioji dalis bankų ėmė tikėtis NT kainų kritimo, ypač komercinio NT sektoriuje.

„Tačiau nors ir buvo pranašaujančių, kad rinka tuoj subliūkš ir iš esmės pasikeis – tačiau taip nenutiko. Atvirkščiai, atsigavusi po pirmojo išgąsčio, būsto rinka vėl aukštumose. Rudeniop būsto pardavimai jau viršijo kelių metų vidurkį“, – paaiškino V. Vasiliauskas ir patikina, kad vis garsiau minimi įvairūs rekordai NT rinkoje.

V. Vasiliauskas vardijo kelias galiams to priežastis, tačiau patikino, kad aiškių atsakymų dėl geros situacijos būsto rinkoje neturi.

„Visų pirma –teigiami demografiniai pokyčiai, ypač sostinėje. Jei pernai mes dar turėjome abejonių, ar gyventojų skaičiaus augimas nebus vienkartinis, tai šiemet jau akivaizdu, gyventojų skaičius auga antrus metus iš eilės, tendencija liks ir toliau. Tai reikšminga paskata ypač būsto rinkos augimui“, – sako V. Vasiliauskas.

Jis paaiškino, kad Vilniuje plečiasi finansinių technologijų ir kiti centrai, dėl to daugėja aukštas pajamas gaunančių pirkėjų ir nuomininkų, o jiems reikia daugiau kokybiško būsto – paklausa neslūgsta.

„Dar viena priežastis – rekordinėse aukštumose išliekantis būsto įperkamumas. Paprastas pvz., vidutinio dydžio butą šiemet vidutinė šeima gali įsigyti už maždaug vidutinį trijų metų savo atlyginimą. Pernai tokiam pačiam būstui būtų reikėję dirbti 1,5 mėn daugiau, prieš 5 metus tokiam pirkiniui – maždaug 10 mėn. į priekį“, – lygina V. Vasiliauskas.

Atlyginimai auga vis dar sparčiau nei būsto kainos, o skolinimosi sąlygos išlieka palankios – prie to prisideda euro sistema.

„Kai daugiau dirbam iš namų, kyla atskiros darbo erdvės poreikis, tad galbūt ieškosime didesnių būstų. O kai negalima pramogauti, keliauti ir sutaupoma lėšų – tai taip pat gali paskatinti investicijas į NT“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Mažas palūkanas žada dar ilgą laiką – džiūgauti per anksti

V. Vasiliauskas akcentuoja, kad Europos centriniam bankui laikantis skatinamosios pinigų politikos priemonių visumos, būsto paskolų turėtojai kol kas gali likti ramūs.

„Tai reiškia kad palūkanos išliks žemumose dar tikrai pakankamai ilgai“, – konferencijoje kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jis vertina, kad ir kainų prasme padėtis būsto rinkoje išlieka tvari, būstas išlieka įperkamas.

„Atsakingo skolinimo nuostatai riboja neatsakingą elgesį, tiek kreditorių, tiek pirkėjų neatsakingą elgesį ir neleidžia formuotis nepagrįstiems lūkesčiams. Tai suteikia realaus pagrindo manyti, kad šį kartą iš tiesų bus šiek tiek kitaip“, – su prieš daugiau nei dešimtmetį buvusia krize padėtį palygino V. Vasiliauskas.

Jis patikino, kad paskolų augimas yra geriau subalansuotas su bendra ekonomine raida, o su paskola perkama mažiau nei prieš ankstesnę finansų krizę.

„Būsto rinkos disbalansams susidarius, tikrai nedvejosime ir imsimės įgyvendinti savo rankose turimą makroprudencinės politikos mandatą“, – patikino V. Vasiliauskas ir paaiškino, kad prireikus gali būti keičiami atsakingo skolinimo nuostatai, keičiami bankams keliami kapitalo reikalavimai.

V. Vasiliauskas užsiminė, kad Lietuvos bankas gali taikyti ir naujus instrumentus – riboti ar skatinti skolinimą būstui konkrečiuose miestuose.

„Tikrai ne laikas dabar džiūgauti ir kažkaip galvoti, kad viskas baigėsi. Gyvename tikrai antrojo, ir nežinia, ar paskutiniojo karantino sąlygomis, todėl prognozuoti kokios jo bus pasekmės ekonomikai ir NT rinkai, sudėtinga“, – paaiškino V. Vasiliauskas.

Jis paaiškino, kad pandemija ir ekonominiai suvaržymai ypač stipriai veikia tokias veiklas kaip maitinimas, apgyvendinimas, kelionės.

„Taip šiose veiklose sukuriama BVP dalis nėra reikšminga. Tačiau čia paprastai dirba jaunesni žmonės, 18-35 m. gyventojai. O juk būtent jauni žmonės yra aktyviausi būsto pirkėjai ir nuomininkai“, – paaiškino V. Vasiliauskas.

Įspėja dėl galimų sunkumų komerciniame NT sektoriuje

Tačiau komerciniame NT sektoriuje V. Vasiliauskas įžvelgtų problemų, kurios bus ilgalaikės. Jis paaiškina, kad verslams atsiveria platus rizikų paveikslas ir neužtikrintumo laipsnis nemažėja, neaišku, ar ir būsto rinka išliks tokia pati atspari.

„Jei pandemija svarstyklių lėkštelę gali nusverti būsto rinkos naudai, tai poveikis komercinio NT rinkai gali būti priešingas. Prognozuojame, kad neužimtų biurų dalis Vilniuje kitais metais reikšmingai išaugs. Tam, be abejo, turės įtakos nuotolinis darbas“, – sako V. Vasiliauskas.

Taip pat karantinas suvaržė ir įprastą prekybą bei lėmė jos spartesnį persikėlimą į elektroninę erdvę.

„Komercinio NT rinka susiduria su rimtais iššūkiais ir jie tik aštrės. Jai dabartiniai iššūkiai reikš struktūrinį lūžį ir popandeminiame pasaulyje virs nauja norma“, – įspėjo V. Vasiliauskas.

Statybos įmonių, NT plėtotojų padėtis taip pat nėra vertintina vienareikšmiškai

„Taip, rodikliai kol kas išlieka tvarūs: atsargų lygis didesnis, o įsiskolinimai mažesni nei per praeitą krizę. Tačiau šis sektorius ypač jautrus vidaus ir išorės sukrėtimas, jis yra procikliškas“, – paaiškino V. Vasiliauskas.

Pasaulio ekonomikai patiriant didžiausią sukrėtimą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir Lietuvoje artimiausiu metu reikėtų tikėtis vangesnės ekonominės plėtros, o tą statybos sektorius pajunta vienas iš pirmųjų.

„Norint deramai prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos NT rinkoje, o tai reiškia – būti tinkamai pasiruošusiems galimai pokyčiams: tinkamai įvertinti prisiimamą riziką ir sukaupti pakankamus rezervus“, – sako V. Vasiliauskas.

Garbaravičius mato tarp bankų augančią konkurenciją

Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius pastebi tarp bankų augančią konkurenciją būsto paskolų rinkoje

„Matome, kad 2018 metų pabaigoje srautų – koncentracija buvo dar labiau padidėjusi, kaip Lietuvoje buvo kalbama, Lietuvoje buvo du su puse banko. Vėliau sugrįžo ir didesnysis, ir prisijungė ir mažesnių bankų, konkurencija paaštrėjo būsto paskolų rinkoje“, – patikino T. Garbaravičius.

Tomas Garbaravičius

Jis skaičiuoja, kad būsto kainos Lietuvoje toliau auga apie 7 procentus, Vilniuje – apie 6 procentus, kiek lėčiau nei regionuose. Toks augimas yra panašus į atlyginimų augimas.

„Kaip matėme, būsto kainoms pandemija visiškai nė motais. Būsto kainos galbūt kažkiek ir pamindžikavo per pirmąją pandemijos bangą, tačiau faktiškai jokios korekcijos nebuvo“, – sako T. Garbaravičius.

Panašios tendencijos – ne tik Lietuvoje bet ir kitose Šiaurės šalyse, nedidelė korekcija buvo fiksuojama Latvijoje ir Estijoje.

„Švedijoje, nepaisant išskirtinės situacijos dėl pandemijos, būsto kainos netgi šoktelėjo paskutiniais mėnesiais ganėtinai stipriai į viršų“, – lygino T. Garbaravičius.

Augančios kainos nėra nepagrįstos ir atspindi realias vertes, manytų Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas.

„Įvairūs fundamentalios vertės ar nukrypimų įverčiai rodo, kad kainos yra maždaug pagrįstos, ir nėra nei per daug aukštos, nei per daug žemos“, – sako T. Garbaravičius.

Neliko inercijos, bet lūkesčiai optimistiškesni

T. Garbaravičius pažymėjo, kad ateityje prognozuojant poveikį, tikrasis pandemijos poveikis paaiškės tik vėliau.

„Mano galva, mes dar kol kas nepamatėme tikro pandemijos poveikio, nes įmonių bankrotai vėluoja. Įmonės rezervų nebeturi ir daliai jų gali tekti nutraukti veiklą“, – kalbėjo T. Garbaravičius.

Nepaisant to, kad rinka išlieka aktyvi, pasak jo, inercija čia bus mažesnė, nei per pirmą karantiną, kuomet rinką palaikė anksčiau sudarytos sutartys, sumokėti pradiniai įnašai.

„Sustojimas gali būti greitesnis nei per pirmąją bangą“, – sako T. Garbaravičius.

Bankų kapitalas išlieka stiprus ir atsargų pakanka tolesnei paskolų plėtrai, tačiau ir čia patirta nuostolių.

„Bankai faktiškai jau patyrė mokesčių, galbūt mes dar jų nematome. Dalis atidėtų paskolų taps neveiksniomis paskolomis“, – pažymėjo T. Garbaravičius.

Nepaisant visko, šiuo metu lūkesčiai ir bendras padėties vertinimas yra optimistiškesni nei anksčiau, akcentavo T. Garbaravičius ir pažymėjo, kad Lietuvos bankas paruošęs savo priemonių arsenalą, jei rinkai reikėtų pagalbos.