Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį baudą sumažino iki 25 tūkst. eurų.

„Teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais pareiškėjui paskirtą baudą mažina iki 25 tūkst. eurų, kas, teismo vertinimu, pilnai atitinka padaryto teisės pažeidimo proporcingumo principą“, – BNS pranešė teismas.

LB valdyba pernai gegužę L. Strėliui skyrė baudą už tai, kad jis, žinodamas viešai neatskleistą informaciją ir ja pasinaudojęs, sudarė sandorius dėl pieno perdirbimo bendrovės „Žemaitijos pienas“ akcijų įsigijimo ir pardavimo draudžiamu prekybos laikotarpiu.

Apie šį pažeidimą, kurį nustatė LB, vėliau pranešė ir investuotojai. Tuo metu L.Strėlis centrinio banko sprendimą vadino nepagrįstu.

Anot VAAT, vien didelių baudų skyrimo faktas neužtikrina veiksmingumo, proporcingumo bei atgrasomojo reikalavimo, todėl baudos dydis turėtų būti siejamas su individualiomis faktinėmis aplinkybėmis, pažeidėjo gauta nauda, kaltės forma.

„Teismas įvertinęs bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti, kad paskirtos baudos dydis yra proporcingas pareiškėjo padarytam pažeidimui. Nutarime Lietuvos bankas konstatuoja, kad L. Strėlio padaryti pažeidimai buvo vienkartiniai, nenustatyta, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar kitų reikšmingų padarinių“, – nurodė teismas.

Jis taip pat pažymėjo, kad anksčiau L. Strėliui netaikyta atsakomybė už finansinių priemonių rinkas reguliuojančių teisės aktų pažeidimus.

„Įvertinus aplinkybes, kad L. Strėlio pažeidimai buvo vienkartiniai, nenustačius, kad jie keltų grėsmę finansų rinkos stabilumui ir patikimumui ar būtų sukėlę kitų reikšmingų padarinių yra pagrindas konstatuoti, kad padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis“, – konstatavo teismas.

Jo teigimu, nustatant sankcijos dydį privalu įvertinti, kad L. Strėlis bei jo šeimos nariai iš „Žemaitijos pieno“ akcijų pardavimo sandorio uždirbo tik 5,1 tūkst. eurų, naudojantis neatskleista informacija įgytų akcijų kiekis nebuvo didelis

„Ginčo atveju paskirta bauda 40 kartų viršija iš bendrovės akcijų pardavimo gautą naudą, todėl ji negali būti laikoma proporcinga poveikio priemone“, – pabrėžė teismas.

Jo teigimu, nenustatyta, jog L. Strėlis pažeidimą padarė tyčia – jis padarytas dėl neatsargumo ir ši kaltės forma taip pat turi svarų indėlį sprendžiant klausimą dėl baudos sumažinimo.

Tyrimo metu L.Strėlis geranoriškai bendradarbiavo su Lietuvos banko specialistais, atsakė į visus klausimus, pateikė visą medžiagą.

Pernai gegužę L. Strėlis pasitraukė iš „Auga Group“ valdybos, tačiau liko pieno perdirbimo įmonės Vilkyškių pieninė ir Utenos metalo apdirbimo ir gamybos bendrovės „Umega“ valdybose.