Laidoje „Delfi“ tema kalbėjosi A. Armonaitė patikina, kad du svarbiausi jos prioritetai – spartus pagalbos verslui teikimas, ir verslo verslo priežiūros institucijų pertvarka.
„Tikslai institucijų, kurios prižiūri verslą, turėtų būti apie konsultavimą ir pagalbą verslo kelyje, apie palydėjimą valstybės institucijose – bet ne botago ir baudėjo“, – tikino A. Armonaitė.
Pasak jos, jau aišku, kas veikia ir kas neveikia teikiant pagalbą verslui.
„Akivaizdu, jog ir pirmosios bangos metu veikė mokesčių atidėjimai, veikė nuomos kompensacijos, veikia prastovos. Galėtų būti, akivaizdu, aišku, didesnės. Tačiau svarbiausias dalykas, ties kuriuo mums reikia dirbti, tai yra laikas. Mes girdime dabartinės ministerijos ir Vyriausybės pastangas, tačiau šiandien jau yra karantinas, šiandien verslai neveikia ir šiandien reikia pagalbos, o ne sausio mėnesį, nors yra žadama būtent tada“, – pastebi A. Armonaitė.
Ji kritikuoja teisinimąsi, esą valstybės pagalbos priemones reikia suderinti su EK – virusas ne pirmą savaitę plinta Europoje ir Lietuvoje.
„Man atrodo, svarbiausia dabar yra laikas. Galima gal kažkokių ir klaidelių padaryti, tačiau jei verslą pasieks parama greičiau, turėsime galimybę išsaugoti darbo vietas ir mums ateityje nereikės daug daugiau sumokėti“, – sako A. Armonaitė.
Naujos pagalbos priemonės, pasak jos, turėtų būti neapkrautos naujais papildomais kriterijais, pvz., svarstant naują tikslinę paramą, galėtų pakakti ir vieno kriterijaus, kad įmonės apyvarta krito 30 proc.
„Jei krito apyvarta bent 30 proc. – tai akivaizdu, kad ji krito ne šiaip sau. (…) Kuo mažiau kriterijų, kad jie būtų kuo aiškesni, ir laikas yra prioritetas, ne kažkas kitas“, – akcentavo kandidatė į ministres.
„DNR plane“ peržiūrės kitų metų išlaidas
A. Armonaitė, kalbėdama apie DNR planą, kuriuo valstybė iki kitų metų pabaigos suplanavo investuoti apie 6 mlrd. eurų, patikino, kad kyla klausimų, kam lėšos yra skirstomos – jau šiuo metu vyksta investicijų peržiūra.
„Dalis plano tų lėšų iš tiesų jau yra išleistos, siūlomos savivaldybėms ir panašiai. Pagrindinis kriterijus, kurį mes siūlome, ir kuriuo vadovaujamės šiuo metu peržiūrėdami „DNR plano“ investicijas – tai yra grąža. Tai yra pinigai skirti mūsų Lietuvos ateičiai, o ne tiesiog paimti, išleisti ir pamiršti. Ar suvalgyti, ir nebeprisiminti, ką valgei“, – sako A. Armonaitė
Ji patikino, kad dar nevėlu plano trajektoriją pakeisti ir ateities periodams suplanuotos investicijos dar bus pakeistos.
Sieks 0 proc. tarifo reinvestuojamam pelnui
A. Armonaitė patikina, kad bus siekiama Laisvės partijos programos nuostatos dėl nulinio mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui.
„Kuomet per derybas kalbėjomės dėl programinių nuostatų, nors Vyriausybės programa dar tik pradedama rengti, bet dar derybiniame etape iš tiesų nekėlėme daug klausimų dėl mokesčių. Tiesiog prašėme koalicijos partnerių įsipareigoti nedidinti gyventojų pajamų apmokestinimo dirbantiems pagal darbo sutartį ir taip pat neapmokestinti to pelno, kuris yra reinvestuojamas į įmonės plėtrą. Tai mums pavyko sutarti ir tai yra koalicijos sutartyje, ir mes nuo tos idėjos nesitraukiame“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji paaiškino, kad naujovė būtų aktuali ir nedideliems šeimos verslams, taip pat ir regionuose.
„Žmonės nori paskatų plėstis. Jei kalbame apie lengvatas, kurių aš asmeniškai fanė nesu, toks nulinis tarifas yra labai prasminga lengvata. Galbūt to net negalima vadinti lengvata. Kaip atrodys tas mokestis, ar jo nebuvimas, aš šią akimirką dar negaliu pasakyti, nes mes dar bendrausime su mūsų koalicijos partneriais. Šiame biudžete stengsimės kažkokių staigių judesių nedaryti“, – kalba A. Armonaitė.
Tačiau ji pažadėjo: „Įmonės, kurios mąsto apie plėtrą ir norėtų, kad reinvesticijos nebūtų apmokestinamos, jos gali tikėtis, kad mums pavyks tai padaryti.“
Pasisako už atvirus duomenis
A. Armonaitė pasigenda lyderystės, kalbant apie valstybės IT ūkį, atvirumą technologijoms ir atvirus duomenis.
„Mums reikia atvirų duomenų, ir manau tai turėtų būti horizontalus Vyriausybės prioritetas, kalbant apie visas ministerijas ir visas institucijas. Antra – valstybės IT ūkio konsolidacija. Noriu pasakyti, kad ankstesnė Vyriausybė dėjo pastangas ir to nurašyti“, – sako A. Armonaitė, tačiau pažymi, kad proveržiui pakišo koją įtampa tarp atskirų ministerijų.
Ji akcentuoja, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijai trūksta pajėgumų ir politikų, kurie būtų atsakingi už inovacijų politiką.
„Inovacijos tai nėra vien paramą skirstančios agentūros ir jų konsolidacija, tai yra visa ekosistema, kur dalyvauja ir universitetai, ir verslas, ir yra sėkmingai akceleratoriai“, – kalba A. Armonaitė.
Ministerija kuruoja ir Registrų centro (RC) veiklą – politikė pastebėjo, kad Didžiojoje Britanijoje juridinių asmenų registras yra atviras.
„Aš esu tokio atvirumo šalininkė. Šiandien aš dar nesu tokioje pozicijoje, kur galėčiau pasakyti, kaip tikrai atrodys RC veikla ir ministerijos santykis su kuruojama įmone, tačiau man atrodo, kad mums reikia keletą universalių kriterijų įsivardyti: atvirumas iš esmės reiškia atvirumą žmonėms, tiems subjektams kurie ir išlaiko šitas institucijas, tai atvirumas ir žiniasklaidai, procesų skaidrumas“, – vertino A. Armonaitė.
Skaitmeninės valstybės idėja: negali būti, kad palyja ir E. sveikata užstringa
Valstybės duomenų saugumas, pasak A. Armonaitės, yra kitas prioritetas.
„Reikia spręsti mūsų duomenų laikymo klausimą, nes negali tai įvykti, kad gerai palyja ir E. sveikata visa užstringa. Yra planų galbūt tuos serverius laikyti ne tik Vilniuje, bet ir kitoje Lietuvos vietoje“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Estija yra atidariusi skaitmeninę ambasadą Liuksemburge ir Lietuva galėtų turėti savo duomenų kopijas kitoje šalyje – jei kiltų ekstremali situacija, valstybė galėtų veikti ir iš užsienio.
„Tai yra įspūdinga idėja – laikant valstybės duomenis kitoje sąjungininkų valstybėje, iš esmės, ar tai stichinės nelaimės, ar Astravo, ar, neduok Dieve, karinės okupacijos atveju, tai leidžia valstybei funkcionuoti skaitmeniniu formatu. Mūsų sveikatos duomenys, mūsų registrai, mūsų įmonės ir visa kita – egzistuoja skaitmeniniu formatu, ir Lietuva taip pat turėtų eiti tuo keliu. Buvo planų, galbūt serverius laikyti Briuselyje. Apie tai tikrai mes mąstysime ir mąstome jau šiandien“, – sako A. Armonaitė.
Pritaria didesniems aplinkosaugos mokesčiams
A. Armonaitė patikina, kad palaikytų didesnį teršėjų apmokestinimą ar didesnius aplinkosauginius mokesčius, o Laisvės partijos programoje įrašyta nuostata „Jokių naujų mokesčių“ – skirta pajamoms.
„Iš tiesų mes kalbėjome apie tai, kad neturėtume papildomai kažkaip apmokestinti žmonių pajamų. Vienintelė vieta, kur Laisvės partija pasisakė apie galimybę padidinti mokesčius – tai būtent buvo aplinkosauga ir tarša. Jeigu mokesčiais, taršos apmokestinimu siekiama mažesnės klimato kaitos ar mažinti taršių priemonių naudojimą – tada taip, matyt tokią sistemą mes galėtume kurti“, – sako A. Armonaitė.
Janulevičius siūlytų paramą skirstyti „su skalpeliu“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius „Delfi“ temoje kalbėjo, kad nulinis mokestis reinvestuojam pelnui paskatintų šalies įmones plėstis Lietuvoje.
„Reinvestuojamam pelnui lengvata, nulinis pelno mokestis, aš manau, jis yra labai logiškas visoms gamybinėms įmonėms, kadangi Lietuva yra gamybinė šalis – virš 20 proc. mūsų BVP yra sukuriama gamybinių įmonių, patenkame tarp 7 ES šalių, kur gamyba turi tokį didelį kiekį, mes turime pliusinį balansą. Nulinis mokestis reinvestuojamam pelnui leistų paskatinti įmonės toliau plėstis Lietuvoje, o ne iškėlinėti savo gamybų kažkur toliau, suvienodintume sąlygas su kaimynėmis, Estija, Latvija“, – vertina V. Janulevičius.
Jis pritarė, kad perteklinė pagalba valstybėje neturėtų būti teikiama, reikia atsižvelgti ir į tai, kad nebūtų iškraipoma rinkos ekonomika.
„Ne vieną kartą LPK siūlo su skalpeliu žiūrėti į sektorius, sektorines organizacijas. Tai turėtų būti labai preciziškai išnagrinėta. Iš tiesų, visiems vienodai padėti nereikia“, – sako V. Janulevičius.
Pasak jo, tinkamas kriterijus – padėti įmonei, kurios pajamos krito 30 procentų.
„Turizmo, kelionių sektorius, yra tikrai nukentėję, dalinai nukentėjo kai kurie prekybos sektoriai, maitinimo, apgyvendinimo – tie sektoriai iš tiesų turi problemų ir jie turėtų sulaukti papildomo dėmesio. Pramonė veikia ne visais pajėgumais, bet veikia ne visais pajėgumais dėl COVID-19 atvejų, kurių dabar daugėja. Pramonė, deja, ne išimtis ir pramonės įmonės yra tie patys žmonės“, – teigia V. Janulevičius.
Jis pastebėjo, kad pvz., turizmo sektoriuje pajamų kritimas siekia ir 95 proc.
„Įsivaizduojate, 95 proc. krito apyvartos išvykstamojo ir atvykstamojo turizmo srityje – tai šioje srityje išlaikyti žmones labai sudėtinga ir be valstybės paramos ir paskatos, aišku, juos išlaikyti bus sunku“, – kalba V. Janulevičius.
Anot jo, „lašinių“ tokiose įmonėse jau nebeliko.
„Lašiniai buvo išeikvoti jau per pirmąjį karantiną. (…) išgyventi iki pavasario be pagalbos dalis tų sektorių, apie kuriuos kalbėjome, jokių šansų neturi, dėl to ta reakcija turi būti labai adekvati ir konkreti. Jei yra galimybė paskatas būtent tiems sektoriams suteikti nelaukiant kitų metų sausio galo, jei yra galimybė perdėlioti, būtų labai naudinga. Jeigu tai įvyktų dar šiemet, ar bent jau būtų numatyti konkretūs veiksmai, kurie bus nuo sausio mėnesio, tiesiog žmonės Kalėdas sutiktų ramesni ir neturėtume socialinės įtampos“, – pastebėjo V. Janulevičius.
