Pasak tarnybos, nedarbas paslaugų sektoriuje padidėjo 1,1 proc. punkto, palyginti su 2019 metais. Tuo metu nekvalifikuotų ir kvalifikuotų darbininkų sumažėjo – atitinkamai 1,6 ir 0,9 proc. Per devynis šių metų mėnesius daugiausiai darbo ieškančių asmenų registravosi iš paslaugų sektoriaus – 58,6 proc., pramonės – 22,3 proc., statybos – 12,5 proc. Iš paslaugų sektoriaus darbo ieškančių asmenų skaičius padidėjo 0,7 proc., o iš statybos – tiek pat sumažėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

„Pandemijos laikotarpiu labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo įstaigos, viešbučiai ir kitos paslaugų sektoriaus įmonės, kurios visiškai arba iš dalies nevykdo veiklos. Šie uždaryti paslaugų sektoriaus verslai lėčiau atsigavo tarpkarantininiu laikotarpiu nei mažiau veiklos ribojimų ir krizės paliesta, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba“, – pranešime sako Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Anot jos, tvyrant neapibrėžtumui, daugelis įmonių atsisako plėtros planų ir koreguoja darbo jėgos apimtį, mažindamos darbo trukmę ir atlyginimus, išleisdamos darbuotojus į prastovas. Tokiomis aplinkybėmis asmenys, dirbantys paslaugų sektoriuje, greičiau netenka darbo, o susirasti naują sunkiau dėl mažesnės laisvų darbo vietų pasiūlos ir išaugusios konkurencijos su darbo netekusiais asmenimis.

Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausiai registruota anksčiau dirbusių didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir kitą veiklą vykdančiose įmonėse.

Pasak tarnybos, pagal paskutinės darbovietės profesijų grupes, kvalifikuotų darbininkų buvo 19,8 proc., paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų – 18 proc. Dėl darbo paieškos į Užimtumo tarnybą daugiausiai kreipėsi krovikų, parduotuvių pardavėjų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, kambarinių ir pagalbininkų, reklamos ir rinkodaros specialistų, administravimo ir vykdomųjų sekretorių.

Užimtumo tarnyba nurodo, kad beveik kas trečias (36,9 proc.) darbo ieškantis asmuo neturi profesinio pasirengimo – jų skaičius 3,6 proc. didesnis nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgiję 13,3 proc., koleginį arba aukštesnįjį – 13,9 proc. Šių asmenų skaičius padidėjo atitinkamai 0,4 ir 0,3 proc. punkto. Profesinį pasirengimą turinčių asmenų dalis mažėjo 4,3 proc. punkto.