Laidoje „Delfi“ tema dalyvavęs N. Mačiulis pastebi, kad šalies ekonominė situaciją antrojo karantino metu geresnė, nei pavasarį. Kaip pavyzdį jis pateikia „Google“ vertinamus mobilumo duomenis, atskleidžiančius, kiek gyventojai laiko praleidžia darbo vietose, kiek prekybos centruose, kiek laisvalaikio zonose.

„Matome, kad gyventojų mobilumas yra labai sumažėjęs, lyginant su vasara. Jei vasarą mobilumas buvo sugrįžęs į prieškrizinį lygį, tai dabar, net nepritaikius karantino priemonių, rugsėjo-spalio mėn. gyventojai vėl pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, mažiau laiko praleido prekybos centruose. Bet tikrai nebuvo toks kritimas, koks buvo šių metų pavasarį“, – sako N. Mačiulis.

Kitas ekonominio gyvenimo termometras – gyventojų išlaidos mokėjimo kortelėmis, parodančios, kiek išleidžiama pinigų, kiek jų išgryninama, kokios paslaugos ar prekės perkamos.

„Šiame fronte irgi matosi kritimas, bet tikrai ne toks, koks buvo šių metų pavasarį. Ir aišku, kad labiausiai sumažėjusios pinigų sumos – viešbučiuose, maitinimo įstaigose, neperkamos kelionės, skrydžių bilietai. Bet daugelio prekių pirkimas yra tik simboliškai sumažėjęs, ir tai rodo, kad gyventojai nebejaučia tokio didelio nerimo, tokio didelio neapibrėžtumo, kokį jautėme pavasarį“, – sako N. Mačiulis.

Foto: Įmonės archyvas

Tik dešimtadalis ekonomikos negaluoja, kitur problemų reikia ieškoti

Pasak ekonomisto, negalima bendrai vertinti viso verslo ekonominės sveikatos ir taikyti paramos visiems, kadangi tik dalis įmonių patiria sunkumų.

„Mes kalbame apie Lietuvos verslus, įmones, lyg jie būtų kažkokioje krizėje – čia toks populiarus naratyvas. Daugelyje pasaulio valstybių taip ir yra, bet Lietuvoje – to nėra. Yra keli sektoriai, maždaug dešimtadalis Lietuvos ekonomikos: viešbučiai, maitinimo įstaigos, laisvalaikio pramogas teikiančios įmonės, kurios turi problemų. Visur kitur pro padidinamąjį stiklą reikia ieškoti tų problemų“, – tvirtina N. Mačiulis.

Pasak jo, daug rodiklių rodo, kad didelė dalis verslo šiemet patiria labai gerus metus, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, auga indėliai, nespėjama patenkinti paklausos iš ES ar Azijos valstybių.

„Yra nemažai Lietuvoje įmonių, kurios turi rekordiškai gerus finansinius metus. Jei pasižiūrėtume visų įmonių indėlių portfelį – jis išaugo penktadaliu, pusantro milijardo eurų. Jei žiūrime į blogų paskolų portfelį, tai įmonių, kurių finansinė padėtis yra įtempta, yra tikrai labai mažai. Didelė dalis Lietuvos įmonių, kaip ir didelė dalis Lietuvos gyventojų, šiemet nejaučia jokio finansinio streso ir ten jokios papildomos pagalbos nereikia“, – patikina N. Mačiulis.

Jis patikina, kad bendra valstybės teikiama parama turėtų būti gerokai mažesnė, lyginant su pavasariu, bet turėtų būti nukreipta būtent į tas įmones ir darbuotojus, kur jaučiamos didžiausios problemos.

Nerijus Mačiulis

„Mes turime kelis sektorius, kurie sudaro maždaug dešimtadalį ekonomikos – tai yra apgyvendinimo įstaigos, maitinimo įstaigos, laisvalaikio, įvairiausios pramogos, su turizmu susiję sektoriai, kur, be jokios abejonės, situacija išlieka labai įtempta ir ten pagalbos priemonių, kurios buvo pasiūlytos pavasarį, neužtenka“, – sako N. Mačiulis.

Jis patikina, kad Vilniaus ar Kauno viešbučių užimtumas šiemet yra itin žemas, tačiau kurortuose – buvo rekordinis, dėl to, kad lietuviai negalėjo vykti į užsienį ir atostogas leido šalyje.

„Čia reikia labai tiesioginių subsidijų, ir vien kažkokių paskolų garantijų neužtenka. Kažin ar tos įmonės dabar jaustų labai didelį entuziazmą skolintis tam, kad išlauktų dar pusmetį ar metus, kol pagaliau į Lietuvą galės atvykti turistai. Tokių įmonių pagalbai reikėtų ne paskolų garantijų, ne galimybės atidėti mokesčius, bet labai konkrečios tiesioginės paramos, nes tai yra iš tiesų force majeure (nenugalima jėga). Ne dėl įmonių kaltės, ne dėl viešbučių kaltės jos negali vykdyti veiklos, negali turėti klientų“, – sako N. Mačiulis.

Tai, ar viešbučiams bus mokama parama ir subsidijos, nulems, ar jie nebankrutuos ir išgyvens, vertina ekonomistas.

Tuo metu pasaulio pirkėjai taipogi, panašu, Lietuvos eksportuotojams gali sužerti papildomų uždarbių – palanki tendencija, kuomet dėl karantino perkama daugiau prekių, o ne paslaugų. Užsienio pirkėjai negali išvykti, eiti į teatrus, daugelis tarpasmeninių paslaugų negali būti teikiamos.

„Bet prekių vartojimas yra beveik nesumažėjęs ar padidėjęs. Kuo labai išsiskiria šie metai vartotojams – prekių vartojama daugiau, o galimybių nusipirkti paslaugų, keliauti po Europą ar pasaulį, jie turi mažiau. Tai tuos pinigus arba sutaupo, laiko indėlius, investuoja į NT, arba perka daugiau prekių ir mes tą matome labai gerai – Lietuvos mažmeninės prekybos statistika rodo, kad augimas yra įspūdingas“, – vertina ekonomistas.

Skola nėra tokia baisi, kai kelis kartus mažesnė, nei Vakaruose

Lietuva neturėtų pernelyg bijoti padidinti skolą, tačiau taip pat neturėtų ir pernelyg išlaidauti remdama gyventojus ar verslą – tai du kraštutinumai.

„Daugiau paramos tikrai nereikia. Lietuvos ekonomika yra mažiausiai nukentėjusi ES, rekordiški gyventojų indėliai, rekordiški įmonių indėliai, mažmeninė prekyba – nauji rekordai, NT kainos siekia naujus rekordus, ir jokių problemų čia nėra. Yra nukentėję sektoriai: apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio kai kurios kitos paslaugos, – ten reikia labai kryptingos tiesioginės pagalbos. Tokios paramos, kuri buvo žarstoma šiuos metus, nenukentėjusiems gyventoms ir nenukentėjusioms įmonėms, vienkartinėms išmokos, nepraradus jokių pajamų – tai buvo labiau susiję su rinkimais, bet ne krizės valdymu. To tikrai nereikia ir kalbėti apie paramos didinimą nereikia“, – paaiškina ekonomistas.

Kitas kraštutinumas – baimintis skolos augimo ir tuo remiantis pernelyg karpyti viešąsias išlaidas.

„Lietuva turi vieną mažiausių skolos ir BVP santykių ES: skolinasi iki 6 metų laikotarpiui už neigiamas palūkanas, 10 metų laikotarpiui – praktiškai už nulines palūkanas. Skolos aptarnavimo išlaidų jokių – nedidėja, nėra jokios problemos. Italijos skolos ir BVP santykis yra tris kartus didesnis negu Lietuvos, Vokietijos – du kartus didesni. Čia jau net įvertinus, kiek šiemet bus pasiskolinta ir išleista pinigų“, – sako N. Mačiulis.

Pinigai
Foto: Shutterstock

Pasak jo, net ir tarptautinės organizacijos rekomenduoja „pamiršti“ fiskalinę drausmę, skolos aptarnavimas galvos skausmo nekels ne tik šiai, bet ir kitai būsimai Vyriausybei.

„Dabar pagrindinis tikslas yra pasiimti nemokamus pinigus, kuriuos padeda ant stalo ir investuotojai, ir įvairiausi fondai, ir EK duos negrąžintiną paramą. Ir tuos pinigus įdarbinti labai kryptingai gelbėjant tuos sektorius ir darbuotojus, kurie tiesiogiai yra paveikti pandemijos ir karantino. Kita didžiulė dalis lėšų yra nukreipti į investicijas, kuriančias ateities potencialą. Tuos pinigus mes turime paimti, ir turime skaidriai, kryptingai, efektyviai įdarbinti“, – akcentuoja ekonomistas.

Lietuva turi galimybę spręsti darbuotojų trūkumo problemas, sukurti geresnę aplinką užsienio investicijoms, ir perimti dalį gamybos grandinių iš Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos valstybių.