Dėmesį atkreipė į augančią skolą

EBPO Generalinis Sekretorius Angel Gurria po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad prieš koronaviruso pandemiją gyvenimo lygis Lietuvoje sparčiai augo ir ji buvo viena iš pažangiausių EBPO valstybių, o praėjusiais metais imigracija pagaliau aplenkė emigracijos lygį.

„Į Lietuvą ėmė plūsti didesni srautai žmonių ir Lietuva iki šiol puikiai susidorojo su COVID-19 pandemija dėl griežtų ribojimų, gerai veikiančios fiskalinės sistemos ir finansinės paramos namų ūkiams ir verslui.

Ekonomika susitraukė mažiau nei daugelyje kitų EBPO narių ir atsigauna pakankamai gerai, tačiau yra antroji banga pandemijos, ji siaučia visame pasaulyje. Ir ji, žinoma, ir Lietuvoje.

Ji šiek tiek pritemdė prognozes ir, žinoma, mes viliamės, kad greitai bus sukurta vakcina, kad per artimiausius 12-18 mėn. ją turėsime, tačiau iki to laiko dar turėsime išgyventi nemažai sunkumų“, –sakė jis.

A.Gurria kalbėdamas apie fiskalinę politiką teigė, kad valstybės skola auga dėl visų priemonių, kuriomis valstybė gelbėjo Lietuvos ekonomiką, bet tikino, kad kada valstybės ekonomika ims atsigauti, Vyriausybė turėtų nusistatyti ilgalaikius skolos tikslus ir skolos mažinimo strategiją.

„Tačiau tik tuomet, kai ekonominis atsigavimas įsibėgės. Būtų didelė klaida, jei imtume taupyti vos krizei pasibaigus. Tuomet kiltų daugelis kitų problemų.

Pakalbėkime apie kitus politinius iššūkius, nepaisant padarytos pažangos nuo 2000 m. vidurio, galima labiau pasiekti pažangos tam tikrose srityse. Tarkime, dėl smulkiųjų dalelių poveikio Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių iš visų EBPO valstybių, nepaisant, kad Lietuvos klimato kaitos strategija yra pakankamai ambicinga, reikėtų sugriežtinti šią politiką ir sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui.

Kartais mums susidaro įspūdis, kad labai stipriai stengiamės sutaupyti ir gauti keletą papildomų eurų, kad išsaugotume gamtą, bet tuo pačiu metu labai daug lėšų iš Vyriausybės aruodų žarstome, kad subsidijuotume iškastinį kurą, kuris iš tiesų kenkia aplinkai“, – sakė jis.

Taip pat jis aiškino, kad pandemija atskleidė kai kurias pažeidžiamas Lietuvos sritis.

„Turtas nėra pakankamai tolygiai paskirstytas, skurdas yra aukštas, ypač, kalbant apie darbo neturinčius asmenis, vienišus tėvus, vyresnio amžiaus žmones. Paprastai mokesčių sistema padeda subalansuoti, sulyginti šiuos elementus“, – sakė jis.

Problemos – aktualios

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta po susitikimo taip pat teigė, kad įžvalgos ir rekomendacijos, kurias pristatė generalinis sekretorius, prezidento nuomone yra labai aktualios ir savalaikės.

„Jos aktualios ir savalaikės dėl to, kad mes turime valdžių perdavimą ir naujoji valdančioji koalicija formuos tiek vyriausybės programą, tiek jos įgyvendinimo planą.

Prezidento nuomone tikrai yra svarbu, kad ataskaita paliečia esminius Lietuvos ekonominės ir socialinės politikos iššūkius, tokius, kaip švietimo kokybė. Prezidento nuomone, švietimas yra numeris vienas prioritetas ilgajame laikotarpyje.

Viešos investicijos yra kita aktuali tema, kuriai skiriama daug dėmesio ir čia pastebima, kad ta galimybė, suderėtos lėšos, šią vasarą ES viršūnių susitikime, Lietuvai yra gera galimybė transformuoti ekonomikas“, – sakė jis.

S. Krėpšta dar kartelį atkreipė dėmesį, kad EBPO didelį dėmesį skyrė skurdo problematikai Lietuvoje ir ataskaitoje akivaizdžiai pažymi, kad pensijų pakeitimo norma yra per maža ir gerokai mažesnė nei EBPO šalių vidurkis.

„Ne mažiau svarbus akcentas, EBPO konstatuojama, kad Lietuvoje yra sudėtinga smulkių ir vidutinių įmonių akreditavimo ir finansavimo situacija.

Didelės dalies įmonių aplikacijos paskolai gauti yra atmetamos, kredito augimas yra neigiamas, todėl, prezidento nuomone, siekis įkurti tvarią stiprią finansinę plėtros įstaigą konsoliduojant jau turimas finansines plėtros įstaigas, taip pat ra svarbus prioritetas“, – sakė jis.

Šapoka: siekiant suvaldyti skolos augimą, reikės įšaldyti tam tikras išlaidas

Laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka taip pat pažymėjo, kad EBPO ataskaitoje yra aiškiai pažymėta, kad Lietuva yra viena iš geriausiai atlaikiusių krizę, o Lietuvos ekonomikos nuosmukis bus vienas iš mažiausių ne tik ES, bet ir visoje Europoje. Taip pat jis trumpai aptarė, kas tai lėmė.

„Atsakymas slypi „vakar“, „šiandien“ ir „rytoj“.

Vilius Šapoka
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Iki krizės Lietuva buvo pasiruošusi: mes turėjome žemą skolą, kaupėme rezervus juodai dienai ir krizę pasitikome turėdami fiskalinę erdvę, kurią pradėjome naudoti kai jos reikėjo.

Šiandien: Vyriausybė reagavo greitai, ji parengė planą ir pačią pirmą karantino dieną jį patvirtino, tobulino. Ir, kaip sako EBPO vadovas, ji puikiai suveikė.

Rytoj: kaip atsigausime – viskas mūsų rankose. Visos prielaidos tam yra. Ypač džiugu, kad EBPO vadovas teigiamai vertina ateities ekonomikos DNR planą ir jos tikslus“, – kalbėjo V. Šapoka ir prasitarė ir apie sparčiai augančią valstybės skolą.

„Turime nepamiršti, kad turime ne tik efektyviai investuoti, bet ir suvaldyti skolos augimą. Tam, kad jį suvaldytume, turime įšaldyti išlaidų augimą tose srityse, kur jos gali kažkiek palaukti“, – sakė jis.

Paklaustas, apie kokias išlaidas tiksliai kalbama, jis aiškino, kad ateinančių metų biudžeto projektas yra pastatytas ant kelių pagrindinių polių.

„Pirma, dėmesys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms ir įsipareigojimų vykdymas. Antra – investicijos į ateities ekonomikos transformaciją, trečia – išlaidų augimo stabdymas kitose srityse tam, kad mes galėtume suvaldyti ir stabilizuoti skolą“, – teigė jis.

Dėmesį atkreipė į tris įžvalgas

Į ekonomikos ir inovacijų ministres siūloma Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė taip pat pasisakė apie tris esmines įžvalgas.

„Pažymima, kad būtina daugiau investuoti į mokslinius tyrimus.

Mes esame pasirengę imtis plano, kaip didinti investicijas į tyrimus ir eksperimentus tam, kad ilguoju laikotarpiu Lietuvos ekonomika būtų iš tikrųjų sudėtingesnė ta prasme, kad sukurtume daugiau aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos prekių ir paslaugų ir neįstrigtume vidutinių pajamų spąstuose.

Aušrinė Armonaitė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Antras dalykas – inovacijų ekosistema. Ji apima ne tik agentūras, kurios dalina paramą inovacijų priemonėms, bet ilguoju laikotarpiu poveikį mes pasieksime tik tada, kai bus aiškus ryšys tarp švietimo sistemos ir investuotojų bei startuolių“, – kalbėjo ji.

Kaip trečia dalyką, į kurį Lietuvoje mažai atkreipiame dėmesį, A. Armonaitė įvardijo, kaip valstybės ir savivaldybių įmonių vaidmenį rinkoje.