LB valdybos narys Gediminas Šimkus pirmadienį Seimo Audito komiteto posėdyje sakė, kad 2021 metų valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu visa numatyta dotacijų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo priemonės (RFF) suma nebus gauta, o išlaidos, susijusios su ateities DNR ekonomikos plano įgyvendinimu, bus patirtos.

„Biudžeto projektuose numatoma, kad 2021 metais išlaidos naujų ateities ekonomikos DNR plano veiksmų įgyvendinimui sudarys 1,6 mlrd. eurų. Iš jų pusė finansuojama RFF lėšomis, bet girdime, kad yra politinis disputas, kuris tą valstybės paramos klausimą padaro keblesnį iš ES pusės“, – sakė G. Šimkus.

„Kita vertus, tiek RFF, tiek dotacijų sumos, teksiančios atskiroms šalims, nėra patvirtintos. Yra rizika, kad ateities ekonomikos DNR plano projektai neatitiks RFF vertinimo kriterijų, todėl planuojama lėšų suma nebūtų gauta. Negavus planuoto finansavimo iš RFF, ateities ekonomikos DNR plano projektai turėtų būti finansuojami iš kitų projektų“, – pridūrė jis.

Pasak jo, minėta rizika mažėtų, jei biudžeto projekte būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RFF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RFF patvirtinimą. Tiesa, tokiu atveju, ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kokia planuota, nebūtų įgyvendintas.

Pasak jo, kita rizika yra susijusi su atidėtų mokesčių gražinimu.

„Projektuose numatyta, kad apie ketvirtadalis susidariusios mokestinės skolos nebus gauta iš viso, likusi suma bus grąžinta per 1–3 metus. Mokesčių mokėtojai turi galimybę paprašyti pirmą įmoką nukelti vieniems metams. Atsižvelgdami į dabartinę pandeminę situaciją, jos suintensyvėjimą, esame tos nuomonės, kad nemažai įmonių gali norėti pasinaudoti šia galimybe, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimo būtų gauta tik 2022 metais“, – sakė G. Šimkus.

Anot G. Šimkaus, taip pat yra rizika, kad valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės nei planuojama dėl didesnių nei numatyta pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų išlaidų.

„Daugelis kovai su COVID–19 ir jos padariniams patvirtintų priemonių baigia galioti iki 2021 metų pradžios. Vis dėlto tęsiantis situacijai, kokia yra dabar, tam tikros priemonės galios, o lėšos bus reikalingos ir 2021 metais. Kaip rodo projektuose pateikti skaičiavimai, suplanuotos lėšos šioms reikmėms yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos 2020 metais“, – nurodė G. Šimkus.

Jo teigimu, taip pat yra rizika dėl skolintų lėšų panaudojimo efektyvumo, ypač susijusių su ateities ekonomikos DNR planu.

„Nors pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys yra iš esmės teisingos, tačiau svarbu užtikrinti, kad projektų turinys atitinka strategines kryptis, kurioms jie yra priskiriami. Neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika sumažėtų, jei dauguma ateities ekonomikos DNR plano projektų būtų įgyvendinami tik EK patvirtinus RFF planą“, – sakė G. Šimkus.

Valstybės biudžete kitąmet planuojama surinkti 11,384 mlrd. eurų pajamų, asignavimai sieks 15,49 mlrd. eurų. Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4,1 mlrd. eurų.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs 276 mln. eurų, iki 3,55 mlrd. eurų. Savivaldybės galės turėti biudžetų deficitus, neviršijančius 1,5 proc.

Socialinei apsaugai išlaidos sieks 7,33 mlrd. eurų, ekonomikai – 3,5 mlrd. eurų, švietimui – 3 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,73 mlrd. eurų.

Antradienį valstybės biudžeto projektas bus pirmą kartą svarstomas Seimo posėdyje.