Pasak tarnybos, manoma, kad per penkerius metus klaipėdietis iš paskolintų pinigų gavo beveik 78 tūkst. eurų palūkanų, o deklaravo tik mažą dalį jų. Paskolų sumos siekė nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.
Iš viso vyras iš skolininkų surinko beveik 140 paprastųjų vekselių, sudarė kelias notarų patvirtintas sutartis, kai kurios iš jų buvo sudarytos ir įkeičiant nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad uostamiesčio gyventojas klientus pritraukdavo bendradarbiaudamas su nekilnojamojo turto prekyba užsiimančiomis agentūromis.
Pinigų pasiskolinti panorusiems asmenims kaltinamasis liepdavo išrašyti paprastuosius neprotestuotinus vekselius, o su klientais, norėjusiais gauti didesnes paskolas, būdavo sudaromos notariškai patvirtintos paskolos sutartys, dokumentuose įrašant kone dvigubai didesnes sumas, nei gyventojai iš tiesų norėdavo pasiskolinti.
FNTT duomenimis, palūkanos dažnai siekdavo 10 proc. nuo paskolintos sumos, o jų nepajėgiantys mokėti žmonės būdavo perduodami anstoliams, kurie išieškodavo paskolų sutartyse nurodytas didesnes sumas.
Ikiteisminiam tyrimui vadovo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Dalia Mackevičienė.