Iš koaliciją suformavusių partijų sudarytoje neformalioje grupėje dirba Liberalų sąjūdžio atstovai Simonas Gentvilas ir finansų analitikas Marius Dubnikovas, Laisvės partijos Aušrinė Armonaitė ir Kasparas Adomaitis bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų I. Šimonytė, Mykolas Majauskas ir Gintarė Skaistė.
„Tai grupė, kuri peržiūri visą biudžeto projektą, pagrindines investicijas“, – „Delfi“ pasakojo kandidatas į aplinkos ministrus S. Gentvilas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku išrinktas M. Majauskas sakė, kad grupė savo rekomendacijas ir įžvalgas ketina pateikti Vyriausybei, kuri tobulins biudžeto projektą.
BFK narys Vytautas Mitalas pridūrė, kad Laisvės partija pirmiausiai norėtų peržiūrėti kai kurias DNR plano priemones.
Grąžins Vyriausybei
Antradienį Seimo posėdyje turėtų būti apsvarstytos 2016–2020 metų kadencijos komitetų išvados biudžeto projektui, kuriose yra pasiūlymų už maždaug 632 mln. eurų. Po to projektas bus grąžintas naujajai Vyriausybei.
Kitas projekto svarstymas suplanuotas gruodžio 17 dieną. Netrukus po to jis turėtų būti ir priimtas.
Pagal projektą, 2021 metais į valstybės biudžetą planuojama surinkti 11,38 mlrd. eurų pajamų, t. y. 150 mln. eurų arba 1,26 proc. mažiau nei planuota šiemet. Nurodoma, kad kitų metų išlaidos sudarys 15,49 mlrd. eurų, t. y. 2,71 mlrd. eurų arba 21,22 proc. daugiau nei planuota šiemet.
Biudžeto deficitas 2021 metais gali pasiekti 4,11 mlrd. eurų ir būti lygus 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau projektą įvertinę Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė pastebėjo, kad deficitas kitais metais gali būti didesnis.
M. Majauskas taip pat sakė, kad pateiktas projektas neatspindi realios situacijos.
„Be jokio abejonės – tą konstatavo ir Valstybės kontrolė, ir Lietuvos bankas, sakydami, kad realus biudžeto deficitas bus tikrai didesnis. Valstybės kontrolė kalbėjo apie 1 proc., o Lietuvos bankas – apie papildomus 2 proc.
Tam yra konkrečios priežastys. Pirma, dalį investicijų gali tekti finansuoti biudžeto, o ne europiniais pinigais. Antra, nėra numatytos išlaidos, reikalingos amortizuoti darbdavių ir darbuotojų patiriamą žalą dėl pandemijos. Trečia, turime matyti ir pajamų dalį, kurioje yra niuansų. Pavyzdžiui, verslas gali pasinaudoti galimybe dar metams pratęsti dėl pandemijos atidėtų mokesčių grąžinimą“, – sakė jis.
Tai, kad parengtas projektas yra labai optimistinis sakė ir S. Gentvilas.
„Buvo daryta prielaida, kas viskas bus gerai. Nueinantis ministras Vilius Šapoka irgi sakė, kad pinigų verslui yra suplanuota iki gruodžio. Tad, jei karantinas bus pratęstas, negalėsime verslo kompensuoti ir tai bus milžiniški iššūkiai“, – sakė jis.
Vardija pavojus
S. Gentvilas dėstė, kad Liberalų sąjūdis kitų metų biudžete daugiausiai pavojų mato dėl DNR plano.
Kaip žinia, Finansų ministerijos parengtame ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane, vadinamame „Ateities ekonomikos DNR“, iš viso numatyta 6,3 mlrd. eurų. Naujos investicijos turėtų sudaryti 2,2 mlrd. eurų, o paspartintos jau suplanuotos investicijos – 4,1 mlrd. eurų. Lapkričio 20 dieną planas turėjo 71 patvirtintą projektą.
„Visų pirma, dėl to, kad pinigų mastas toks didelis, gali valstybė strigti su administravimu. Nebus tiek personalo, nes valstybė anksčiau investuodavo apie milijardą eurų per metus, o dabar staiga srautas padvigubės ar patrigubės.
Antras pavojus yra tai, kad Lietuva iš Atsigavimo fondo nemažai gali gauti ir kompensuoti, bet pinigai turi būti skirti konkrečioms sritims ir projektams. T. y. klimato kaitai, aplinkosaugai ir skaitmenizavimui, o mes matome nemažai projektų, kurie gali neatitikti kriterijų ir pavasarį gali paaiškėti, kad juos reikės padengti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigais.
Trečias dalykas – kad investicijos orientuotos į valstybinį sektorių. Dėl to buvo kritikos iš privataus – jie rodo į atliekų tvarkytojus, perdirbimą, kurie „neužsikuria“, kuriems reikia subsidijų, pavyzdžiui, padangų perdirbimui ir pan.
Galiausiai, dar vienas pavojus – labai daug skatinimo statyboms ir „betonui“, o kai aibę metų investicijų sektoriuje nebuvo, dabar staiga padavus didelį srautą užsakymų, gali tiesiog infliacija suvalgyti pinigus, o darbų padaryta bus tiek pat“, – dėstė S. Gentvilas.
Savo ruožtu V. Mitalas pastebėjo, kad DNR plane yra ir gerų priemonių.
„Negalėčiau apibūdinti viso DNR plano, kaip kažkokio vien tik nebūtinų ar prastai paruoštų priemonių rinkinio. Ten yra labai gerų dalykų, kurie, mano supratimu, duotų didelę grąžą.
Bet ten taip pat yra priemonių, kurios išdiskutuotos ne iki galo arba tiesiog prastos. Pavyzdžiui, švietimo srityje, kiek esu įsigilinęs, tokių priemonių santykis yra „50 ant 50“. Kitose srityse gali būti kitaip, bet didžiausią klausimą kelia tie DNR plane numatyti valstybės pasiskolinti 200 mln. eurų, kurie bus svarbūs kalbant ir apie fiskalinę drausmę“, – sakė jis.
Finansavimo eiliškumas
M. Majauskas pastebėjo, kad dėl kiekvieno DNR plano projekto galiausiai nuspręs Vyriausybė.
„Ji turės įvertinti, kokioje jie stadijoje ir atidžiai pažiūrėti, kokiais šaltiniais finansuojami. Tada priimti atitinkamus sprendimus.
Mes Seimo BFK artimiausiame posėdyje turėsime pokalbį su Finansų ministerija, kur prašysime pristatyti situaciją ir atsakyti į klausimus. Kviesiu kolegas ir iš kitų komitetų prisijungti, kam tie klausimai bus svarbūs ir įdomūs“, – sakė jis.
Komiteto pirmininkas siūlė laikytis nuostatos, kad visi investiciniai projektai turi būti finansuojami ES lėšomis.
„Ar tai būtų struktūriniai fondai, ar Atsigavimo fondo, kitomis priemonėmis, kurioms galime pasinaudoti būdami ES nariais. Dėti ranką į mūsų iždo kišenę turėtume tik paskutiniu atveju. Tokia turėtų būti „krioklio“ sistema.
Beje, dar galima pastebėti, kad nemaža DNR plano projektų dalis yra orientuoti į vartojimą, kuris nebūtinai sugrįš per investicijas, per didesnes valstybės biudžeto ar žmonių pajamas, kas leistų vėliau sugrąžinti skolas“, – sakė M. Majauskas.
Skaičiuojama, kad pagal ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) Lietuvai yra numatyta 2,4 mlrd. eurų dotacijų.
Daugiau apie DNR plano projektus skaitykite kitose „Delfi“ publikacijose.
