Šiuo metu ES ir Jungtinė Karalystė intensyviai derasi dėl prekybinių santykių taisyklių po „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos. Būsimas taisykles, procedūras ir kitus pasikeitimus ekspertai šiandien aptarė „Verslios Lietuvos“ su Užsienio reikalų ministerija, Europos Komisija ir Lietuvos pramoninkų konfederacija organizuotame internetiniame seminare „ES be Jungtinės Karalystės. Kaip pasirengti 2021-iesiems?“.

„Kad ir kokia būtų derybų tarp Jungtinės Karalystės ir ES baigtis, jau dabar aišku, kad atsiras papildoma našta verslui, susijusi su muitinėmis procedūromis, kilmės dokumentais, prekių sertifikavimu Jungtinės Karalystės rinkoje, prekių ženklinimu, licencijavimo procedūromis. Logistikos procesas taip pat taps sudėtingesnis, reikės užtikrinti oficialaus įmonės atstovo buvimą Jungtinės Karalystės rinkoje, bus ir kitų pakeitimų“, – sakė „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovasVadimas Ivanovas.

„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenys rodo, kad „Brexit“ neturėjo neigiamo poveikio Lietuvos eksporto į Jungtinę Karalystę apimčiai. Priešingai, per ketverius metus lietuviškos kilmės prekių eksportas paaugo 3 proc. ir pasiekė 930 mln. eurų vertę, o paslaugų eksportas ūgtelėjo dvigubai iki 513 mln. eurų (2019 m.). Bendras Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Jungtinę Karalystę pernai siekė 930 mln. eurų.

„Jungtinė Karalystė yra svarbi Lietuvos užsienio prekybos partnerė, kuriai tenka apie 5 proc. prekių ir paslaugų eksporto. Apskritai per ketverius metus prekyba su britais augo sparčiau nei bendras Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas. Norėdamas išlaikyti tokį patį eksporto augimo tempą, verslas turi per likusį laiką iki naujų metų įsivertinti ir pasidaryti namų darbus,“ – sakė V. Ivanovas.

Preliminariu vertinimu, vien atsirandančios muitinės procedūros, pareikalausiančios papildomų administracinių resursų, ilgesnio transportavimo laikotarpio, gali padidinti eksporto sąnaudas iki 5 procentų. Įvertinus kitus galimus pokyčius, Lietuvoje pagamintų prekių eksportas į Jungtinę Karalystę gali vidutiniškai brangti 5-13 procentų.

„Tokiems sektoriams kaip odos gamintojai, tekstilės gamintojai ir chemijos pramonė Jungtinė Karalystė yra pagrindinė rinka, jų priklausomybė nuo eksporto į Jungtinę Karalystę yra didžiausia. Tad vertindamos pokyčius ir augančius kaštus atskiros įmonės gali priimti sprendimą trauktis iš šios rinkos, tačiau tokių įmonių neturėtų būti daug“, – sakė V. Ivanovas.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovo teigimu, Jungtinė Karalystė išlieka patrauklia eksporto rinka visoms ES šalims: ES gamintojai siekia išlaikyti tiek britų tiekėjus, tiek klientus. Tačiau pokyčiai paveiks visas ES valstybių-narių ekonomikas. Europos centrinio banko ataskaita rodo, kad poveikis priklausys nuo to, kaip intensyviai šalis eksportuoja į Jungtinę Karalystę. Tarp labiausiai paveiktų ES ekonomikų išlieka Airija, Malta ir Liuksemburgas.