Jau skelbta, kad „Homanit Lietuva“ Vilniaus rajone esančiame Pagirių kaime įsigijo 77 ha sklypą, kuriame ketinama pastatyti naują gamyklą, investuoti 100 mln. eurų ir sukurti apie 400 darbo vietų.
Įmonės direktorius A. Ostrauskas „Delfi“ atskleidžia, kad ambicija – gamyklą pastatyti maždaug per metus, bet tai labai priklausys nuo poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Kitas iššūkis – rasti ir apmokyti reikiamus darbuotojus, kursų jie bus siunčiami į Vokietiją ir Lenkijoje veikiančias gamyklas.
Gamins medienos plaušo plokštes
Nauja „Homanit“ grupės įmonė Lietuvoje gamins komponentus baldų, durų, parketo pramonės įmonėms.Pagrindinė produkcija visose „Homanit“ įmonėse yra vidutinio (MDF) bei aukšto (HDF) tankio suspaustos medžio pluošto plokštės.
„Gamykla Lietuvoje bus jau ketvirtoji grupės „Homanit“ gamybos įmonė, esame lyderiai pasaulyje pagal HDF komponentų gamybą“, – paaiškina Andrius Ostrauskas.
Po sklypo įsigijimo, šiuo metu vyksta technologinės įrangos projektavimo darbai, taip pat įmonė renkasi pagrindinį projektuotoją Lietuvoje.
„Artimiausiu metu pradėsime pilno poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą, kuri leis veiklą vykdyti tvariai ir laikantis visų aplinkosaugos standartų“, – sako A. Ostrauskas.
Jis pabrėžė, kad procesas ilgas, ir kyla nemažai iššūkių – vien pilnos apimties PAV procedūra truks apie metus, jos metu bus išanalizuoti galimi taršos šaltiniai. Tik atlikus ekspertizę yra gaunamas statybos leidimas, todėl šiuo metu mūsų prioritetas – atsakingas ir išsamus PAV procedūros įgyvendinimas.
„Turime gerus pavyzdžius Lenkijoje – šioje šalyje abu „Homanit“ kompanijos fabrikai buvo pastatyti labai greitai, o gamykla veikti pradėjo mažiau nei po metų. Mūsų tikslas tai pakartoti ir Lietuvoje, manau, kad, veikiant kryptingai, tai tikrai yra realu“, – kalba A. Ostrauskas.
Lietuvą pasirinko dėl čia esančių pirkėjų
Lietuvą naujai gamyklai Vokietijos grupė pasirinko neatsitiktinai – „Homanit“ jau ne vienerius metus tiekia HDF produkciją vietos gamintojams iš esamų gamyklų.
„Stebėjome vis labiau augantį baldų gamybos sektorių ir jo skiriamas naujas investicijas esamų gamybos apimčių plėtimui ar net dvigubinimui. Siekdami išvengti transportavimo kaštų ir matydami ilgalaikes bendradarbiavimo galimybes, priėmėme sprendimą prie kliento prieiti kuo arčiau. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie tvaraus tokių įmonių augimo kaip „Vakarų medienos grupė“, „Vilniaus baldai“, „Freda“, SBA ir kitų“, – aiškina A. Ostrauskas.
Pasak jo, tokios investicijos Lietuvoje yra daromos planuojant artimiausius 20 metų į priekį.
„Tai reiškia, kad ateityje Lietuvos medienos perdirbimo pramonė turės didesnį konkurencinį pranašumą, o tai sudarys sąlygas ir tvariam sektoriaus augimui. Mediena nebebus tik eksportuojama kaip žaliava kitų šalių gamintojams, priešingai – ji bus perdirbama čia, o tai leis sukurti didesnę pridėtinę vertę“, – sako A. Ostrauskas.
Pastebi, kad baldininkai nespėja vykdyti užsakymų
Numatyti „Homanit Lietuva“ gamyklos pajėgumai sieks apie 260 000 kub. m plokščių per metus, tai sudarys apie 25 proc. šios Vokietijos įmonių grupės pagaminamos produkcijos, kitos gamyklos taip pat nemažina apsukų.
„Bendri kiekvienos iš grupės įmonių pajėgumai liks tokie patys, o ateityje juos dar ir planuojama didinti įgyvendinant kitas jau numatytas investicijas. Šiuo metu pastebime ypatingai didelę visų baldinių žaliavų paklausą, visas baldų gamybos sektorius nespėja vykdyti užsakymų. Sunku įvertinti, kaip bus ateityje, tačiau šiandien pagrindiniai mūsų uždaviniai yra optimaliai suplanuoti gamybą ir tinkamai vykdyti prevencinę techninę įrengimų priežiūrą“, – pasakoja A. Ostrauskas.
Pandemija vertė permąstyti planus
A. Ostrauskas pripažįsta, kad pasaulinė COVID-19 pandemija koregavo planus.
„Be abejo, pirmoji pandemijos banga visus išmušė iš vėžių ir privertė gerai permąstyti tolimesnius veiksmus. Vis dėlto, grupės viduje buvo priimtas sprendimas numatytas investicijas tęsti toliau – tiek jau ir dabar esančiuose fabrikuose, tiek ir didžiausiame grupės projekte Lietuvoje“, – sako A. Ostrauskas.
Anot jo, ir apskritai netrūksta iššūkių. Pavyzdžiui, dėl keliavimo apribojimų, šiuo metu bendraujama nuotoliniu būdu, bandoma prisitaikyti prie naujos realybės.
„Netrukus pradėsime formuoti vietos komandą, kas taip pat reikalaus daug laiko ir pastangų. Iš viso planuojame įdarbinti daugiau nei 400 darbuotojų, esame pasiryžę investuoti ir į darbuotojų parengimą ir apmokymą dirbti su mūsų technologine įranga“, – vardija A. Ostrauskas.
Tinkamas darbuotojų apmokymas, anot jo, bus vienas svarbiausių gamyklos sėkmingo paleidimo momentų, tam tikimasi gauti ir paramą iš ES.
„Dar gerokai iki gamyklos paleidimo organizuosime tiek techninės tarnybos, tiek pamainose dirbančių darbuotojų apmokymą veikiančiose gamyklose Lenkijoje ir Vokietijoje. Esame paskyrę preliminarius laiko intervalus ir darbo vietas, kur naujai priimti specialistai įgaus reikiamą kvalifikaciją ir tinkamai pasiruošę galės pradėti darbą Lietuvoje“, – sako A. Ostrauskas.
Žaliavą planuoja importuoti iš Baltarusijos
Medienų plokščių gamybai reikalingą žaliavą būsima gamykla ketina importuoti iš Baltarusijos.
„Planuojama, kad didžiąją dalį žaliavos gamybai bus tiekiama iš Baltarusijos. Viena iš strateginių priežasčių, kodėl gamykla suplanuota Pagiriuose – būtent mažas atstumas iki Baltarusijos sienos. Tai leis veiklą vykdyti tvariau ir optimizuoti transportavimo kaštus“, – paaiškina A. Ostrauskas.
Jis nesiėmė vertinti, kiek naujas didelis gamintojas galėtų pakeisti biokuro ar kitų žaliavų kainas šalyje, tačiau pripažino, kad į biokuro rinką gamykla įneš daugiau dinamikos.
Seime šiuo metu svarstomos iniciatyvos riboti biokuro, naudojamo šilumos gamybai, importą iš Baltarusijos. Ar tai galėtų paveikti naujos gamyklos veiklą?
„Iš Baltarusijos planuojame įsiveži didžiąją dalį žaliavos kiekių, draudimų priėmimas, be abejo, paveiktų pirkimo geografiją“, – atsakė A. Ostrauskas.
Įrengs saulės baterijų parką
„Homanit“ grupė laikosi strategijos kiek įmanoma labiau sumažinti CO2 kiekį.
„Todėl projekte esame numatę didelį saulės baterijų parką ant gamybinio pastato stogo. Aktyviai palaikome žaliosios energijos koncepciją, tą daryti esame įsipareigoję ir prieš savo pagrindinius pirkėjus“, – pasidalijo planais A. Ostrauskas.
Idėja steigti pramonės parką kilo po patirtų sunkumų
Naujas investuotojas viešai paskelbė, kad šalia būsimos gamyklos bus įrengtas ir pramonės parkas. A. Ostrauskas paaiškina, kad toks planas gimė jau vėliau ir po to, kai patirta, kokių sunkumų kyla ieškant tinkamo sklypo investicijoms.
Vienas iš iššūkių, su kuriais susidūrė „Homanit“, norėdama pradėti vystyti projektą, buvo didelio ploto paruoštų pramonei skirtų žemės zonų trūkumas, kuriuose investuotojas per trumpiausią laiką galėtų pradėti paruošiamuosius darbus statybos leidimui gauti.
„Pirminiame projekte planavome įsigyti tik žemės sklypą būsimos gamyklos statybai. Tačiau atsižvelgę į tai, kiek ilgai teko ieškoti tinkamo sklypo su visa reikiama infrastruktūra, nusprendėme, jog galimybė ir kitiems investuotojams rasti pilnai paruoštą sklypą gali būti labai patraukli“, – sako A. Ostrauskas.
Taip gimė „Homanit“ Pramonės parko idėja. A. Ostrauskas vertina, kad Vilniaus regione didelis potencialas kurtis informaciniams centrams, skirtingų pramonės šakų įmonėms, projektas gali tapti sėkmingu pavyzdžiu kitoms didelės apimties užsienio investicijoms ir prisidės prie tinkamos investicinės aplinkos kūrimo.
„Kartu su „Investuok Lietuvoje“ šiame parke kviesime kurtis aukštą pridėtinę vertę kuriančias kompanijas. Tikimės, kad taip kartu sukursime dar daugiau aukštos kvalifikacijos darbo vietų regiono gyventojams ir prisidėsime prie bendruomenių stiprinimo“, – teigia įmonės vadovas.
Į ką verta atkreipti dėmesį, renkantis baldus iš plokščių?
Įsigyjant prekę pirkėjams visada patartina pasidomėti sudėtinėmis dalimis ir jų savybėmis. Tai taip pat liečia ir baldų sektorių.
