Ministrų kabinetą dar turės tvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau šiuo metu kandidatu į Aplinkos ministru valdančiosios daugumos įvardytas liberalas S. Gentvilas.
„Aš gal kaip liberalas nuraminu, kad tikrai mokesčių nemažinsiu ir tikrai ateina dideli įsipareigojimai pasauliui, kad tarša turi kainuoti. Natūralu, kiekvienam teršėjui turi kainuoti tarša, nesvarbu, ar tai būtų kaminas, ar automobilio vamzdis, ar tiesiog vartojimas“, – sako S. Gentvilas.
Anot jo, Aplinkos ministerija (AM) turės sureguliuoti tokią motyvacinę sistemą gyventojams ir verslui, kad apsimokėtų neteršti, o valstybė pasiūlytų alternatyvą – naudotis ekologišku šildymu, persėsti į viešą ar netaršų transportą, investuoti į ekologiškesnius pramoninius procesus ir pan.
„Aplinkos ministerijoje matau labai daug motyvuotų patriotiškų ir idėjinių žmonių, kuriems trūko galimybių atsiskleisti. Neplanuoju jokių radikalių pertvarkų pačioje ministerijoje – tiesiog reikia įgalinti ir aplinkosaugą tikrai padaryti prioritetu. Visas kadencijas iki šiol aplinkosauga buvo kraštinė“, – sako S. Gentvilas.
Mini du pirmuosius svarbiausius darbus
S. Gentvilas įvardijo tu pagrindinius būsimus prioritetus, kurių imsis nedelsiant – bekompromisė kontrolė, ir tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas.
„Labai svarbu, kad būtų sureguliuota ir maksimaliai įvertinta, kur yra didžiausios rizikos gamtai, visuomenei, ir į jas susitelktas dėmesys. Kad nebebūtų darbo imitacijos su mažais dalykais, kurie mažai kenksmingi, bet „Grigeo Klaipėda“ ir kiti dalykai praslysta dešimtmečius. AM pavaldume yra beveik 2500 darbuotojų, iš jų maždaug 1000 dirba su tarša, kontrole ir priežiūra statybų, ūkinės veiklos, verslo, gyventojų priežiūroje. AM susiduria su kas trečia įmone per įvairius aspektus, tad labai svarbu labai svarbu – aiški bekompromisė preventyvi kontrolė. Čia pirmasis darbas. Negalime leisti sau papildomų skandalų ir nusikaltimų“, – sako S. Gentvilas
Antruoju darbu jis mini įsipareigojimų dėl anglies dioksido sumažinimą. Jis paaiškina, kad ES siūlo didinti esamą ambiciją iki 2030 metų CO2 išmetimus sumažinti nebe 40 procentų, bet 55 procentų, lyginant su 2030 m.
„Tas susitarimas yra multimilijardinis įsipareigojimas Lietuvai, transporto sektoriui, pramonei, energetikai ir labai svarbu išeiti viso šito priešaky, padiktuoti ambiciją, kad mes prisidedame ne paskutiniai, o iš esmės lyderiaujame“, – sako S. Gentvilas.
Nuo Lietuvos pasiekimų, anot jo, priklausys ES paramos dydis, mokestinė aplinka už teršimą, čia laukia skubių sprendimų.
S. Gentvilas patikina, kad yra dar aibė problemų, nespręstų dešimtmečiais.
„Visų pirma, saugomų teritorijų plėtra ir NATURA 2000 tinklo visiškas įgyvendinimas. Mes esame nuo 2013 m. įsipareigoję Europai apsaugoti bioįvairovei svarbiausius miškus ir pievas ir mes stipriai vėluojame. Dėl to pyksta visuomenė: nuo Labanoro iki Punios šilo, nuo elementarių kirtaviečių, kur yra juodojo gandro buveinė – jos yra šiandien neapsaugotos“, – vardija S. Gentvilas.
Jis patikina, kad per pusę metų reikia apsaugoti svarbiausius miškus ir gamtos lopinėlius.
„Toliau yra neužbaigtas ir prastai vis dar veikiantis urėdijų reformos konsolidavimas. Urėdijos vis dar turi tokį pereinamąjį laikotarpį – aš čia jokių revoliucijų nesiimsiu. Reikia išsiaiškinti, kur miškuose ūkininkaujame, kur paliekame gamtai, kaip veikia urėdija, kokios jai užduotys skirtos. Ir ją reikia stipriai depolitizuoti, nes ji vis dar pavaldi tiesiogiai ministrui – tai blogai, tą reikia iškart spręsti“, – sako S. Gentvilas.
Jis taip pat žadėjo spręsti problemas pakuočių tvarkymo sektoriuje.
„Mes apgaudinėjame ES teikdami fiktyvią statistiką, sakydami, kad mes puikiai perdirbame antrines žaliavas. Čia reikia atsistoti prieš veidrodį visai industrijai, gamintojams, importuotojams, AM, ir įsivardyti, kad tikrai situacija tokia nėra, kaip deklaruojame, mes perdirbimo pajėgumų nesame išvystę ir dažnai tas perdirbimas yra tik popierinis“, – sako S. Gentvilas.
Mokesčiai turės keistis
S. Gentvilas paminėjo, kad automobilių registracijos mokestis turės keistis, nes toks, koks yra šiandien, jis nesusijęs su tarša.
„Mes turime kalbėti apie paslėptas zonas, ypač, kad automobilių registracijos mokestis neapima žemės ūkio, nors tai yra į taršą orientuotas mokestis. Mes turime priimti tokį principą visuomenėje, kad negali būti išimčių, negalima nematyti kai kurių sektorių, kurie prisideda prie gamtos teršimo. Jei visuotinai priimta, kad mažinsime savo poveikį gamtą, turime prisiimti visi solidariai“, – sako S. Gentvilas.
Paklaustas, kaip vertina lengvatinį PVM šildymui, jis paaiškino, kad šis klausimas dar ankstyvas, ir koalicijos partneriai turi pasitarti.
„Centralizuotas šildymas šį sezoną bus rekordiškai pigus, biokuro ir dujų kainos yra dugne, ir čia yra gera platforma iš tikrųjų paskatinti biokurą, mažinant subsidijas iškastiniam kurui, pagrinde dujoms, dyzelinui, angliai, kurie vis dar naudojami šildyme“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Jis pastebėjo, kad renovacija yra įstrigusi, ir PVM pakeitimai šio proceso neišjudins.
