Dirbti namuose arba mišriu režimu privaloma viešojo sektoriaus darbuotojams, nebent atvykti į darbą būtina. Verslui galioja rekomendacija dirbti nuotoliniu būdu, tad daug biurų darbuotojų taip pat išsiųsti į namus.
Tačiau ne visi namuose dirbantys darbuotojai patenkinti turimomis sąlygomis – kyla nemažai klausimų, kaip toks darbas turėtų būti organizuojamas, už ką atsakingi darbdaviai, o už ką – darbuotojai, pastebi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Anksčiau net negalvojome, kad toks didelis skaičius išeis dirbti nuotoliniu būdu ir bus namuose. Taigi darbuotojams kyla pagrindiniai klausimai, kai biuras persikelia į namus – ar turėtų darbdavys kompensuoti elektrą, vandenį, darbo stalo naudojimą, internetą, kompiuterį ir visa kita“, – sako I. Ruginienė.
Anot jos, teisės aktuose tik bendrais bruožais reglamentuota – darbdaviai turi sudaryti saugias darbo sąlygas, aprūpinti reikiamais įrankiais. Bet detalių paaiškinimų nėra, ką ir kaip parūpinti tokiais atvejais, kai šalyje yra karantinas ir darbas namuose yra masinis.
„Tai aktualiausia biuro darbuotojams, kurie dirba su kompiuteriu. Akivaizdu, kad darbdavys privalo suteikti būtiniausias darbo priemones, tokias kaip kompiuteris, telefonas, internetas, popierius, rašiklis – viską, ko reikia darbuotojui. Tačiau kaip yra su elektra ir su pačios vietos nuoma, iš tikrųjų tai nėra apibrėžta nei viename teisės akte. Paprastai, žvelgiant ir į Europą, tokios išlaidos nusėda į darbuotojo kišenę ir darbuotojas prisideda savo ištekliais kompensuodamas tas išlaidas“, – sako I. Ruginienė.
Ji vertina, kad darbdaviams vis patraukliau taip organizuoti darbą, kadangi jie sutaupo.
„Jam nebereikia biuro nuomoti, nereikia kavos pirkti, vandens, cukraus, saldainių įvairių, visa tai jau jam susitaupo, nes darbuotojas viskuo pasirūpina pats namuose“, – paaiškina I. Ruginienė.
Kita problema – namuose išblunka darbo ir poilsio režimas, kada žmogus dirba, kada ilsisi.
„Jei į biurą ateini 8-ą, o išeini 5-ą valandą, atrodo, viskas aišku – tavo viršininkas žino, kad po darbo skambinti nelabai etiška, nebent labai svarbus klausimas. Tuo tarpu kai dirbi namuose, kiekvienas atskirai planuoja savo darbo grafiką, vieniems geriau dirbti ryte, kitiems vakare, ir išeina taip, kad kolegos, darbdaviai skambina vieni kitiems bet kada, prieinama iki to, kad ir savaitgaliais žmonės dirba“, – teigia I. Ruginienė.
Ji pasigenda darbdavių pareigingumo aiškiai apibrėžti darbo organizavimą ir susiderinti su darbuotojais, kad nekiltų klausimų dėl to, kada yra darbo laikas, o kada – asmeninis.
„Turi būti visiems aišku, kad pertraukėlės, pietų pertrauka irgi egzistuoja, netgi dirbant namuose, ir kad vis dėlto darbo poilsio režimas turėtų būti išlaikomas net ir dirbant nuotoliniu būdu. Sakau iš patirties – išeina žmonės į nuotolinį darbą, jei nesusitvarko su laiku, prasideda pervargimai, perdegimai, nes visiškai susimaišo laiko pojūtis“, – kalba I. Ruginienė.
VDI pritaria: reikia tartis su darbdaviais
Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius vertina, kad darbuotojų lūkestis dėl sąnaudų kompensavimo yra teisėtas ir dėl to reikėtų tartis su darbdaviu.
„Dirbant nuotoliniu būdu, darbdavys turi užtikrinti visas reikiamas darbo priemones. Jei tai yra nešiojamas kompiuteris, darbdavys duoda kompiuterį, darbinį telefoną. Bet galbūt gali būti ir taip, kad darbuotojas namuose neturi kažkokio darbo stalo, darbo kėdės – na tai darbdavys iš esmės turėtų pasirūpinti ir tuo. Galbūt pristatyti iš darbo tą stalą ar kėdę, kad darbuotojas galėtų dirbti patogiai. Kalbame apie darbuotojų saugos, sveikatos reikalavimus – kad ne ant kažkokios sofos sėdėtų ir dirbtų, kas gali pakenkti stuburui ar sveikatai, bet jis turėtų kokybišką ergonomišką darbo vietą“, – sako Š. Orlavičius.
Reikalavimas apmokėti patiriamas elektros, interneto, vandens ar kitokias eksploatacines išlaidos, pasak Š. Orlavičiaus, būtų teisėtas, jeigu tai naudojama ne asmeninėms reikmėms, o darbui.
„Darbdaviai galėtų nusimatyti tam tikrą kompensavimo mechanizmą. Aišku, kad darbdavys į kiekvieno namus negali atvesti savo elektros ar interneto – darbuotojas naudoja savo, bet jam už tai mokama kažkokia kompensacija. Ar jei naudoja asmeninį kompiuterį – kažkokia kompensacija už asmeninio kompiuterio naudojimą darbui. Tikrai toks reikalavimas būtų teisėtas“, – vertina VDI atstovas.
Jis rekomenduoja darbdaviams, nors tai neprivaloma, įforminti nuotolinį darbą pagal atskirą tvarką.
„Nuotolinis darbas gali būti įforminamas: darbuotojas pateikia prašymą, darbdavys pagal savo tvarką priima kažkokį įsakymą ir leidžia darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu. Darbdaviai gali turėti savo vidines tvarkas, kur viskas būtų reglamentuota: kada pateikia prašymą, kas prašyme turi būti nurodyta, per kiek laiko prašymas apsvarstomas, kada tenkinamas ar netenkinamas. Situacija dabar tokia, kad jei nėra objektyvių priežasčių, dėl ko negalima dirbti nuotoliniu būdu, tai visi turėtų dirbti nuotoliniu būdu“, – sako Š. Orlavičius.
Darbdaviai turėtų aiškiai apibrėžti, koks yra namuose dirbančio darbuotojo darbo laikas.
„Aišku, gali susitarti, kad darbuotojas pats skirsto savo darbo laiką: pats nusistato pradžią ir pabaigą. Tokia teisė vėlgi nebūtų absoliuti, kadangi, galime įsivaizduoti – naktį darbas nuo 22 val. iki 6 val. ryto yra apmokamas padidintu DU tarifu, tai yra 1,5 karto. Arba pvz., viršvalandžiai apmokami pusantro karto, darbas poilsio ar švenčių dieną – dvigubas apmokėjimas. Teisė nusistatyti savo grafiką nėra absoliuti“, – paaiškina Š. Orlavičius.
Jis akcentuoja, kad namuose dirbantys darbuotojai ne vėliau kaip po 5 valandų darbo turėtų pasidaryti pietų pertrauką ir pailsėti. VDI skundų dėl darbo namuose daug negauna.
„Daugiau tokių klausimų, bet ne skundų: kaip tinkamai organizuoti, kaip įforminti nuotolinį darbą, dėl ko susitarti dirbant nuotoliniu būdu, kas svarbu nuotoliniam darbui atliekant jį iš namų ir pan.“, – patikina Š. Orlavičius.
Verslo atstovai patikina, kad stengiasi: norėtų proporcingumo
Pertekliniai darbuotojų reikalavimai stebina verslo atstovus – jie patikina, kad darbuotojams ir taip visos sąlygos sudaromos, o darbas iš namų duoda daugiau naudų, nei sukelia papildomų išlaidų.
„Dėl to ir šyptelėjau, nes negirdėjau, kad kas nors būtų skundęsis dėl to, kad dirba namuose ir reikalautų kompensuoti. Kompiuteris – natūralu, jis būna iš biuro. Kai pagalvoji, kad tau sudaro lankstesnes darbo sąlygas, tai klausimas, ar daug kas prašysis, kad dar kompensuotų kažkokius kaštus“, – sako asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Ji vardija, kad namuose likusiems darbuotojams nereikia vykti į darbą, pietauti kavinėje, mažiau pinigų reikia rūbams, kadangi namuose netaikomos darbo etiketo taisyklės – darbuotojai sutaupo šiuos kaštus.
„Turėtų nuspręsti pačios įstaigos, organizacijos, pasitarus su savo kolegomis, su darbuotojais, ir apsispręstų – ar tai kompensuojama, ar nekompensuojama. Logikos tame yra, bet iš kitos pusės, darbas namuose yra ir kaštų taupymas, ne tik tam tikros išlaidos. Būsi ir lankstesnis tvarkytis savo darbo dieną, žmogus gali galbūt dieną daugiau laiko su vaikais užsiimti, o vakare daugiau padirbėti, kai vaikus paguldo. Na yra tam tikri privalumai“, – sako R. Skyrienė.
„Infobalt“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Jakutavičius patikina, kad IT sektoriuje dažniau ne darbuotojai reikalauja, o patys darbdaviai pasiūlo papildomas naudas.
„Kažkaip mūsų sektoriuje dėl komunalinių paslaugų klausimų nekyla, o internetas namuose yra pakankamai savaime suprantamas. Įmonės labai skirtingai daro. Kiek teko bendrauti, tai dažniausiai padedama įsirengti namų biurą namuose – darbuotojai pasiima krėslus, papildomus monitorius. Problema, kad pagal apmokestinimą tai skaitosi pajamos natūra ir už tai įmonės turi sumokėti mokesčius kaip už darbo pajamas“, – sako P. Jakutavičius.
Jis paaiškina, kad yra atvejų, kai darbdaviai padovanodavo priemones į namus, tačiau tuomet tekdavo papildomai mokėti įmokų „Sodrai“ ar VMI.
VMI: mokesčių nereikia mokėti, kai yra susitarimas raštu
Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė paaiškina, kad Darbo kodeksas (DK) numato galimybę darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl savų priemonių ar turto naudojimo. Tokiu atveju gali būti susitarta ir dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.
„Pagal DK nuostatas išmokėta kompensacija už darbuotojo darbo priemonių ar turto naudojimą, pajamų mokesčiu neapmokestinama, jeigu pavyzdžiui, įmonės apskaitos politikoje yra nustatyta kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarka ir asmeninio turto naudojimo sąlygos ar/ir tokios kompensacijos mokėjimas reglamentuotas darbdavio patvirtintose kompensacijos mokėjimo taisyklėse“, – sąlygas vardija R. Virvilienė.
Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu turi nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės.
„Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu“, – paaiškina R. Virvilienė.
Išmokėta kompensacija už patirtas papildomos išlaidas, susijusias su darbuotojo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, pajamų mokesčiu neapmokestinama, patikina VMI atstovė. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama tokia kompensacijos suma, kuri pagrindžiama išlaidas patvirtinančiais juridinę galią turinčiais dokumentais. Kompensacijos mokėjimo tvarka turi būti reglamentuota darbdavio patvirtintose kompensacijos mokėjimo taisyklėse.
Pasak jos, tokios kompensacijas galima laikyti ir leidžiamais atskaitymais, mokant pelno mokestį.
