Taksi paslaugas anksčiau išstūmė pavežėjimas, o dabar atsiranda programėlės, skirtos „pameistrauti“.

Du lietuviški startuoliai, „Discontract“, ir „Getfix“, taikosi į panašų verslo modelį: siūlo išsikviesti meistrą, pvz., santechniką, elektriką, ar statybininką, į namus. Meistrą galima pasirinkti programėlėje, kur matomi jų įvertinimai, taipogi pateikiamos didesnės ar mažesnės garantijos ir fiksuoti įkainiai.

Meistrams – tai papildoma galimybė užsidirbti. Kol kas minima suma – iki 1000 eurų per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Tačiau ilgainiui tikimasi, kad daliai programėlės taps ir pagrindinė darbovietė.

300 tūkst. eurų investiciją pritraukusios „Discontract“ direktorius ir vienas įkūrėjų Gediminas Jankus patikina, kad jau netrukus bus žengiama į didžiuosius Lenkijos miestus, o Lietuvoje kiekvieną mėnesį užsakymų skaičiai auga dešimtis procentų.

„Getfix“ bendraįkūrėjas Benas Dobrikas įžvelgia galimybę, kad netrukus meistrą bus galima rezervuoti iškart prekybos centre įsigijus naują įrangą.

Startuolių ekspertas Eimantas Norkūnas greitos sėkmės nežada, bet pripažįsta – verslo niša yra didžiulė ir ateityje galimi įspūdingi pinigų srautai.

O Lietuvos statybininkų asociacija pasigenda garantijų klientams, anot jos, gerų atsiliepimų apie meistrus nepakanka.

„Discontract“ jau žengs į Lenkiją

Nors startuolis „Discontract“ aktyvią veiklą pradėjo tik po pirmojo karantino ir šiuo metu veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, jau gruodį ketina plėstis į Varšuvą, o iki kovo pradėti veikti dar šešiuose Lenkijos didmiesčiuose, dalijasi planais direktorius ir bendraįkūrėjas G. Jankus. Jis tikisi, kad ilgainiui kuriama platforma prigis Pietryčių Europoje.

„Discontract“ mobilioji programėlė veikia kaip platforma – virtualioje darbo rinkoje paslaugų teikėjai, pavyzdžiui, valytojai, montuotojai, vežėjai, prižiūrėtojai ir kiti, teikia paslaugas klientams, kurie jas užsisako.

„Vadinamieji meistriukai keičiasi į meistrus, kaip ir senieji taksistai šiai dienai yra mikroverslininkai, kurie vairuoja „Bolt“. Aktyviai vyksta plėtra– tiek paslaugos tiekėjai, tiek pirkėjai įpranta naudotis technologiniais įrankiais“, – įsitikinęs G. Jankus.

Pasak G. Jankaus, įmonė buvo įsteigta pernai lapkritį, tačiau aktyviai veiklą pradėjo vykdyti nuo šiemet birželio, šiuo metu turi daugiau nei 7 tūkstančius vartotojų, ir virš 200 asmenų, teikiančių paslaugas, ir kiekvieną mėnesį skaičiuojamas dešimtis procentų siekiantis augimas.

„Žmonės netgi per karantiną, pamatėme, keičia savo įpročius ir toliau atsargiai gyvena: genda į tualetai, reikia ir elektros instaliaciją suremontuoti. O ir patys paslaugos tiekėjai ieško daugiau alternatyvų“, – patikina G. Jankus.

Gediminas Jankus
Foto: Gediminas Jankus

Jis vardija, kad programėlė išsprendžia kelias įprastas problemas, kurios egzistavo rinkoje. Pirmiausia, procesas nuo pat tiekėjo suradimo iki apmokėjimo yra sklandus ir paprastas, o turtas yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, kuris padengtų galimą žalą dėl nekokybiškų paslaugų.

„Po atlikto darbo tiekėjas per 24 valandas gauna pinigus už darbą, jie už registraciją platformoje nemoka nieko“, – sako G. Jankus.

Jis vardija, kad visi atsiskaitymai yra oficialūs, nuo jų sumokami mokesčiai, sąskaitos išrašomos automatiškai, tai sumažina administracinę naštą meistrams. Nereikia grynųjų – atsiskaitymai nurašomi nuo mokėjimo ar kredito kortelės, o fiksuotas valandinis atlyginimas žinomas iš anksto.

„Faktas, kad 99 proc. paslaugos teikėjų yra įvertinti 5 žvaigždutėmis. Likęs 1 proc. yra su 4 žvaigždutėmis. Tai tikriausiai yra labai geras ženklas, kad klientai patenkinti teikėjų suteikiamų paslaugų kokybe“, – vertina G. Jankus.

Meistras gali užsidirbti apie 1000 eurų

Šiuo metu veikianti platforma galėtų būti papildomo uždarbio galimybe, retam – pagrindinis pajamų šaltinis.

„Paslaugos teikėjai, kurie stengiasi nepraleisti užsakymų, priima užsakymus, susitaria kitą laiką ir turi geriausius įvertinimus – jie papildomai uždirba iki 1000 Eur. Nemaža dalis paslaugos teikėjų dirba kaip samdomi darbuotojai kitose įmonėse, o laisvu laiku priima užsakymus“, – paaiškina „Discontract“ vadovas.

Didžiausias reikalavimas norint dirbti su šia platforma – turėti individualios veiklos pažymėjimą, mažąją bendriją ar kitokią juridinę formą, kad ir UAB. Vėliau – tinkamai atlikti darbus, kadangi tokie meistrai, kurių darbų kokybė netenkina, gali būti šalinami iš sistemos.

„Discontract“ yra tarpininkas, kaip „Bolt“ ar „Uber“ – mes suteikiame technologiją, tada paslaugos teikėjas dirba sau kaip mikro-verslininkas, jeigu turi individualią veiklą ar įmonę. (…) Atsakomybė už darbų kokybę tenka meistrui, tačiau mes turime klientų aptarnavimo skyrių, kuris veikia 24/7, ir klientas kreipiasi į mus, mes deriname su paslaugos tiekėju, kad jis atvyktų išspręsti kilusias problemas, o jei įvyko draudiminis įvykis – perduodame tai draudimo kompanijai“, – paaiškino G. Jankus.

„Discontract“
Foto: „Discontract“

„Getfix“ tikisi tapti mažmenininkų partneriu

„Getfix“ prekės ženklu veikianti mažoji bendrija „Get Fiks“ yra kilusi iš Šiaulių – čia su 9 meistrais startavo kovą. Šiuo metu įmonė skaičiuojanti registruotus 302 meistrus.

„Mūsų startas buvo Šiauliuose, nes tai gimtasis mūsų miestas. Ir užsakymų tikrai daug negavome, sunkiai šita paslauga prigijo: ir pačius meistrus buvo sunku prikalbinti, ir užsakovai nebuvo įpratę užsisakinėti. Kai buvo įvestas karantinas, sugalvojome, kad reikia ištestuoti mūsų idėją Vilniuje. Ir karantino metu pavyko labai sparčiai prisitraukti meistrų, nes meistrams irgi sumažėjo užsakymų, nebebuvo jie tokie išrankūs. Bei patys klientai tikrai pozityviai nuteikė – geri atsiliepimai būdavo“, – pastebi pandemijos teigiamą poveikį vienas iš „Getfix“ įkūrėjų Benas Dobrikas.

Dabar įmonė siūlo paslaugas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose ir žada netrukus įdiegti daugiau funkcijų. Verslininkas patvirtina, kad veikla plečiama nuosavomis lėšomis, tačiau ieškoma ir investuotojų.

„Šiai dienai klientas tiesiogiai atsiskaito su meistru, ir mes mėnesio pabaigoje apmokestiname meistrą už suteiktus užsakymus. Tačiau per mėnesį jau turėsime atsiskaitymus per mobiliąją aplikaciją, draudimą, ir kitų papildomų naudų klientams. Matome, kad tai yra reikalinga ir tam pribrendo laikas“, – sako B. Dobrikas.

„Getfix“ kūrėjai Emilis Markulis ir Benas Dobrikas
Foto: „Getfix“

„Getfix“ sistemoje pateikus užsakymą atlikti tam tikrus darbus, meistrai nurodo, ar galėtų priimti užsakymą, ar ne – tuomet klientas gali pasirinkti, kurio specialisto pageidautų. Klientai turi galimybę vertinti meistro darbą, pasitaikius neigiamiems vertinimams – aiškinamasi.

„Klientas sutaupo laiko ir jam nereikia skambinti. Mes esame skaičiavę, kad norint tinkamu laiku išsikviesti meistrą kartais reikėdavo ir iki 10 skambučių padaryti“, – sako B. Dobrikas.

Įmonė plėtros galimybių žvalgosi vietoje.

„Mūsų plėtros planas yra daugiau per mažmeninės prekybos tinklus – pasiūlyti kaip produktą prie prekės įsigijimo, vandens maišytuvo ar šviestuvo. Jei kažkokiame prekybos tinkle įsigyjate prekę, kad tuo pačiu galėtumėte iš mūsų užsisakyti ir montavimo paslaugą – tai yra ta kryptis, kuria mes einame“, – sako B. Dobrikas.

Įmonė paslaugas užsisakyti siūlo programėle arba internetinėje svetainėje. Kol kas įmonė neturi tiek užsakymų, kad meistrams parūpintų nuolatinį darbą,

„Bet tikimės padaryti sistemą pagrindine darboviete – iki to laiko dar reikia nemažai žmonių įpročių pakeisti ir nemažai darbo nudirbti“, – sako verslininkas.

Žada kainas „ne iš lubų“

Abiejų bendrovių atstovai patikina, kad gali pasiūlyti konkurencingas kainas, lyginant su legaliai veikiančiomis įmonėmis, o konkuruojant su „šešėliniais meistriukais“ – siūlo skaidrumą ir garantijas.

„Turime privalumą rinkoje, kad klientai užsakydami paslaugą mato meistro valandinį įkainį ir šioje vietoje nebebūna siurprizų, kad po atliktų darbų meistras pasako iš lubų nustatytą kainą. Mūsų sistemoje užsisakant matomas meistro įkainis. 10 eurų atvykimo mokestis bei plius valandinis įkainis – vidutiniškai valandinis įkainis yra apie 19 eurų“, – sako „Getfix“ įkūrėjas.

Šiuo metu įmonė siūlo darbus 7 srityse, tačiau daugiausia orientuojasi į paklausiausius santechnikos, baldų surinkimo ir elektros instaliacijos darbus.

Foto: STATYK nuotr.

O „Discontract“ programėlėje nurodomi įvairūs įkainiai: Elektros instaliacijos ar santechnikos darbai – nuo 25 eurų už valandą, valymo paslaugos – nuo 12,5 Eur, o namų remonto – nuo 20 Eur už valandą.

„Lyginant su legaliu verslu, mūsų paslaugų tiekėjų kainos yra konkurencingos. Valandinis įkainis gali būti didesnis, gali būti mažesnis. Tačiau bendra suma, pradedant trumpalaikėmis paslaugomis, kai atvyksta atlikti darbą per 3-4 valandas, dažnai būna tikrai pigesnė. Aš nekalbu apie nelegaliai, arba „juodai“ dirbančius žmones – ten visada galima rasti pigiau. Na bet tas pigiau reiškia jokių garantijų, draudimų, nėra užtikrintumo“, – teigia G. Jankus.

Šiuo metu „Discontract“ leidžia užsisakyti daugiau nei 50 paslaugų, tarp jų – namų buities, valymo, pervežimo, langų keitimo, elektros ar santechnikos montavimo ir kitos.

Paslaugas teikiantys asmenys iš vieno užsakymo užsidirba nuo 20 eurų, iki 120 eurų, nurodo įmonės vadovas – tai priklauso ne tik nuo įkainio, bet ir atliekamo darbo trukmės.

Norkūnas: konkurencija bus nuožmi

E. Norkūnas, sukūręs startuolių palyginimo platformą unicorns.lt, pastebi, kad pati idėja išsikviesti meistrą per programėlę nėra itin nauja.

„Lietuvoje įeiti į šią rinką, pasiūlant tarpininko paslaugas tarp gyventojų ir įvairių meistrų, yra bandoma jau tikriausiai nuo 2008 metų. Tačiau visi bandymai iki šiol nepavyko. Mano manymu, pagrindinė to priežastis – mūsų rinka tiesiog per maža, kad tokia paslauga galėtų veikti pelningai“, – vertina E. Norkūnas.

Jis pastebi, kad getfix.lt svetainėje pateikia paskutinius atliktus darbus ir jų sąmatas.

„Matosi, kad dienos apyvarta retai viršija 300 EUR. O juk tai bendra suma, nuo kurios aplikacija gauna tik dalį komisinių bei dar turi būti sumokami darbo mokesčiai“, – sako E. Norkūnas.

Jo vertinimu, dabartinė meistrų rinka yra labai panaši į taksi rinką prieš „Uber“ atėjimą.

Eimantas Norkūnas
Foto: Eimantas Norkūnas

„Daugybė nelegaliai dirbančių, nemokančių jokių mokesčių asmenų, kuriuos reikia įtikinti sistemos privalumais bei padėti jiems užsiregistruoti ir pradėti ją naudotis. Bet to, šis verslas pradžioje visada susiduria su „vištos ir kiaušinio“ problema - nėra klientų, nes nėra meistrų, o meistrų nėra, nes nėra klientų. Todėl tokio verslo pradžia reikalauja nemažai investicijų“, – teigia E. Norkūnas.

Jis vertina, kad uždirbti iš tokio verslo modelio įmanoma arba veikiant mieste su milijonais gyventojų, arba turint veikiančią aplikaciją, kuri būtų lokalizuojama vietinėms rinkoms – pastaruoju verslo modeliu, tikėtina, vadovaujasi „Discontract“.

„Lietuvos rinka jiems skirta daugiau aplikacijos testavimui, o galutinis tikslas – plėtra kitose rinkose. Tą patvirtina ne tik jų pritrauktos investicijos, bet spėčiau – ir naujų finansavimo šaltinių paieška. Nes lėšų plėtrai tikrai prireiks nemažai“, – sako E. Norkūnas.

Tačiau globalioje rinkoje jau veikia konkurentų, tokių kaip taskrabbit.com, dar E. Norkūnas mini „Uber Works“, kuri šiuo metu įmonėms siūlo susirasti dažnai besikeičiančius darbuotojus, pvz., baristas ar padavėjas, „tačiau tik laiko klausimas“, kada įmonė nuspręs veiklą praplėsti.

„Taip pat nemažai didelių miestų turi ir vietinius žaidėjus. Vieni specializuojasi tik konkrečioje srityje, tarkim krovinių pervežime arba santechnikos tvarkyme, kiti, kaip ir discontract.lt, bando apimti visas nišas. Tad konkurencija nusimato nuožmi, tačiau ir prizas vertas dėmesio – didžiulė verslo niša su įspūdingais pajamų srautais. To norėčiau ir palinkėti mūsų startuoliams“, – sako E. Norkūnas.

Asociacija: neužtenka kitų žmonių teigiamų atsiliepimų, reikia garantijų

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas pripažįsta, kad naujovės paliečia vis daugiau gyvenimo sričių ir leidžia palengvinti kasdienybę, taupyti laiką.

„Tačiau tokiose sistemose yra būtini ne tik įrodymai, kad paslaugos teikėjai dirba legaliai ir turi tai patvirtinančius dokumentus, bet ir tam tikri saugikliai bei garantijos, kurie apsaugotų vartotojus nuo nekokybiškai atliekamų statybos darbų ir galimų nuostolių. Šiandien rinkoje turime daugybę nelegaliai dirbančių asmenų, kurie iš tiesų yra ne savo amatą išmanantys meistrai, o fiktyvūs statybininkai“, – vertina D. Gedvilas.

Anot jo, siekiant apsisaugoti nuo nekokybiškai atliktų statybos darbų, neužtenka tik kitų vartotojų atsiliepimų apie paslaugas teikiančio asmens atliktų darbų konkrečioje sistemoje.

„Kai kuriais atvejais tokie atsiliepimai irgi gali būti nepatikimi, o tiesiog dirbtinai sukurti pačių paslaugas teikiančių specialistų ar jų aplinkos žmonių. Todėl būtina suteikti galimybę žmonėms rinktis patikimą, legaliai ir profesionaliai dirbantį paslaugos teikėją, kuris kokybiškai atliks visus reikalingus darbus ir suteiks garantijas“, – sako D. Gedvilas.

Dalius Gedvilas
Foto: Organizatorių nuotr.

Jis siūlo naujose platformose teikti visą reikalingą informaciją apie statybininką: vardą, pavardę, darbovietę ar verslo liudijimo/individualios veiklos pažymėjimo numerė, turimų kompetencijų patvirtinimą, naudojamus įrankius ir medžiagas.

„Tai būtų patikimas įrodymas užsakovui, kad paslaugos teikėjas išmano savo amatą. Šį sprendimą būtų galima įgyvendinti įvedus privalomąją Statybininko (STATREG) kortelę rinkoje arba sistemoje leisti registruotis tik tiems asmenims, kurie ją turi. Tuomet kiekvienas kortelę turintis statybininkas galėtų užsakovui greitai ir paprastai įrodyti, kad turi reikiamas kompetencijas reikiamam darbui atlikti“, – siūlo D. Gedvilas.