Apie teismo sprendimą pirmadienį pranešė pirmosios „Verslo žinios“.
Teismo teigimu, VPT neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad projektas neatitinka koncesijos požymių, o koncesija yra neteisėta ir nepagrįsta, bei dėl to įpareigoti nutraukti koncesijos procedūras.
„Todėl ši išvada pripažintina neteisėta ir naikintina“, – rašoma teismo sprendime, kurį matė BNS.
Tokiu būdu teismas patenkino Vilniaus miesto savivaldybės skundą VPT bei, be kita ko, priteisė 6,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išvadų.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
P. Poderskis sprendimą vertina „saikingai optimistiškai“
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS teigė teismo sprendimą vertinantis „saikingai optimistiškai“.
Jis taip pat tvirtino besitikintis, kad nauja Vyriausybė bei kitos institucijos – Viešųjų pirkimų tarnyba, Centrinė projektų valdymo agentūra – bus įtikintos „puikiai pateiktų“ teismo argumentų.
„Tokiu atveju galėsime sutartį dar šiemet pasirašyti ir pradėti darbus, kas ir būtų didžiausia nauda Vilniaus miestui, o svyruojančiai ekonomikai – apie 100 mln. investicijų, kuriant ekonomiškai perspektyvų objektą“, – sakė P. Poderskis.
Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.
Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.
Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba būtų kainavusi apie 93,2 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų.
Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.
Tačiau kovą VPT neleido pasirašyti koncesijos sutarties – pasirašymas sustabdytas Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT) ir Generalinės prokuratūros prašymu.
Teisėsauga siekė išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.
VPT gegužę pareiškė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrovė „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.
Po VPT įpareigojimo ir alternatyvų analizės Vyriausybė paskelbė, jog Vilniuje yra kelios futbolo stadiono statybos galimybės, tačiau nurodė, kad jai artimesnė Nacionalinio stadiono idėja.
Prezidentas Gitanas Nausėda tuo metu paragino Vilniaus valdžią su Vyriausybe sutarti dėl konkretaus bei skaidraus projekto.
Nacionalinio stadiono komplekse be stadiono planuotas dar ir lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.