Ekonomistas Vaidas Navickas laidoje Delfi diena tikino, kad ši banga ekonomikai gali būti sunkesnė.

„Kol kas matome, kad atvejų skaičiai per dieną dabar dvigubai didesni negu visi atvejai pavasarį. Todėl, manau, ši banga bus sunkesnė, ir visko dar gali būti. Galbūt ekonomikai ji bus sunkesnė nei pirmoji. Žinoma, ne karantinas uždaro ekonomiką, o virusas. Kuo rimtesnė problema bus virusas, tuo labiau griežtės karantinas. Jau dabar kalbama apie dar griežtesnes priemones, nes esamos nelabai veikia“, – sako V. Navickas.

Viešbučių situacija – kone katastrofiška

Paklausus, kokia situacija yra viešbučių srityje, Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė tikino, jog valdžiai reikėtų sutelkti dėmesį į atskirus segmentus, nes jie nukentėjo tikrai nevienodai.

„Nuotaikos nėra geros, bet išgirdus naujienas apie vakciną šviesos atsirado šiek tiek daugiau. Visgi aš labai siūlyčiau Vyriausybei išgryninti atskiras verslo sritis, nes jos tikrai labai nevienodai nukentėjo. Daugelis piktinasi, kad kalbu tik apie viešbučius ir restoranus, neva tik jiems yra blogai, bet aš kalbu apie savo sektorių, jį išmanau geriausiai. Pavyzdžiui, verslo viešbučiai yra katastrofiškos būsenos.

Evalda Šiškauskienė

Puikiai žinote, kad didžiuosiuose miestuose per paskutinius porą metų prisistatė apie keturiolika naujų viešbučių, kai kurie buvo atidaryti net prieš mėnesį ar du. Jiems situacija be galo sudėtinga. Praktiškai yra apie 30 proc. viešbučių, uždarytų nuo kovo mėnesio, o pagalbos realios nėra, išskyrus atidėtus mokesčius ir prastovas, paskolas. Šis segmentas pagalbos taip ir nesulaukia, o dabar jau prasidėjo šildymo sezonas, todėl didelis viešbutis kiekvieną dieną eina „į minusą“.

Kiek pratemps darbuotojai, gaudami minimumą, arba kiek pratemps verslas, kuris tikrai nori prisidėti prie atlyginimų ir išsaugoti darbuotojus... Čia tikrai reikia labai skubios pagalbos. Kitas segmentas – restoranai. Kitur, pavyzdžiui, Latvijoje, jie nėra uždaryti, bet matome apyvartų kritimą. Žinoma, sakyti, kad vasarą buvo labai blogai, būtų nuodėmė, tikrai buvo neblogai, tačiau rudenį situacija pasikeitė drastiškai, ir ta situacija bus juodesnė“, – sako E. Šiškauskienė.

Anot moters, dabar svarbiausia būtų didinti subsidijų mastą, prastovų kartelę aukštinti ir taikyti nuomos subsidijas.

Dalis verslo išgyvena labai sunkiai

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pritaria, kad situacija yra sudėtinga. Dabar bandoma tikslinti kai kurias priemones dėl veiklų, kurios nukentėjo labiausiai, tačiau dėl to kyla nemažai diskusijų.

„Situacija sudėtingėja. Tai mes matome pagal Valstybinės darbo inspekcijos duomenis, vien jau dabar padaugėjo prastovų, tai reiškia, kad dalis verslo šį laikotarpį išgyvena gana sunkiai. Tą patį matome ir pagal Užimtumo tarnybos teikiamas paraiškas subsidijoms esant prastovoms ir vadinamosioms subsidijoms po prastovų.

Eglė Radišauskienė

Tikriausiai tai – viena iš tų pagalbos priemonių, kuri buvo labai savalaikė, matyt, yra diskusijų ir dėl jos dydžio. Mes matome, kad žmonės naudojasi ir ligos išmokomis už vaikų priežiūrą. Tai reiškia, kad tomis priemonėmis, kurios buvo Vyriausybės pasiūlytos, kai žmonės negali dirbti nuotoliniu būdu arba kai jiems nėra mokama už prastovas, jeigu jos yra paskelbtos, tai tikrai dalis naudojasi“, – sako pašnekovė.

Kai kurių verslų neišgelbėsime

Ekonomisto paklausus, ar valdžios taikomas paramos mechanizmas yra adekvatus, pašnekovas tikino, kad kai kurie reikalavimai paramai gauti – pernelyg griežti.

„Pirmiausia, reikia apsibrėžti tikslus, ką mes bandome pasiekti. Man atrodo, kad darome daugmaž teisingai, nes bandome padėti žmonėms, kurių pajamos yra sumažėjusios, taip pat bandome išlaikyti verslus, kad jie nebankrutuotų, kad nebūtų didžiulės bedarbystės. Klausimas – ar ne per griežti reikalavimai ir ar jų tokių griežtų reikia.

Yra verslų tame pačiame viešbučių ir maitinimo sektoriuje, kurie skirtingo profilio, pavyzdžiui, verslo viešbučiai, arba kurortuose, tai, turėdami tokius griežtus reikalavimus, mes galime kai kurių verslų tiesiog neišgelbėti. Pinigų tikrai yra, reikia nepamiršti, kad situacija visiškai kitokia nei 2008–2009 metais. Trūksta nebent proto ir noro padėti“, – tikino jis.