„Delfi“ tęsia publikacijų ciklą apie „Ateities ekonomikos DNR“ plane numatytas investicijas.

6 inkubatoriai kainuos 44,4 mln. eurų, laukiama šimto įmonių per dešimtmetį

„DNR plane“ vienas didelis projektas apima net 6 skirtingų inkubatorių įkūrimą už bendrą 44 mln. eurų sumą, rodo investicijų komiteto sprendimas. Tikimasi, kad gyvybės mokslų, medicinos bei fotonikos industrijų vystymas kurs didelės pridėtinės vertės ekonomiką.

„Tikslas – sukuriant pažangiųjų technologijų įmonių inkubatorių infrastruktūrą, prisidėti prie konkurencingos pažangiųjų gyvybės mokslų, medicinos ir fotonikos sričių verslo ekosistemos, užtikrinančios spartų inovatyvių įmonių kūrimąsi, intensyvų mokslo-verslo bendradarbiavimą, ir pramonės transformaciją į didelės pridėtinės vertės ekonomiką, stiprinimo Lietuvoje“, – rašoma projekte.

Už numatytas lėšas būtų įrengta tūkstančiai kvadratinių metrų patalpų, už milijonus būtų nupirkta įvairios įrangos. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planuojami projekto rodikliai Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) pasirodė per mažai ambicingi.

Pavyzdžiui, visuose inkubatoriuose 2024 m., planuojama, būtų inkubuojamos 58 smulkios ir vidutinės įmonės, o iki 2029 m. šis skaičius pasiektų 118. Dar panašus skaičius įmonių galėtų pasinaudoti inkubatorių teikiamomis paslaugomis.

„2024 m. visi inkubatoriai (išskyrus KTU), pasieks 90-100 proc. savo apkrovimo (t.y. jame reziduos maksimalus įmonių skaičius, daugiau įmonių vienu metu fiziškai nebetilps į inkubatorius)“, – rašo projekto rengėjai.

Palyginimui, investicijos vidutiniškai siekia 370 tūkst. eurų vienai įmonei, kuri per dešimtmetį galėtų įsikurti inkubatoriuje.

Tikimasi, kad nauji inkubatoriai atvertų galimybes Lietuvai pritraukti naujų plyno lauko investicijų iš farmacijos, medicinos prietaisus gaminančių įmonių, perkeliančių gamybos pajėgumus iš Azijos į ES.

„Dabartinė visų Lietuvos gyvybės mokslų inkubatorių siūlomų inkubavimo paslaugų apimtis tenkintų tik apie 10 proc. paklausos. Tai rodo didelę disproporciją ir tai, kad gyvybės mokslų jaunos įmonės išsiblaško po bet kokias atsitiktines prieinamas patalpas, nesiburia į klasterines struktūras. Tokiu būdu prarandamos galimybės jungti, kurti gyvybės mokslų srities specialistų, inovatorių, verslininkų – žmonių ir organizacijų – kritinę masę ir taip skatinti keitimąsi idėjomis, kompetencijomis, patirtimi, instrumentais, lėšomis“, – argumentuoja projekto autoriai.

CPVA atkreipė dėmesį į mažus tikslus

Didžiausios vertės – 13,6 mln. eurų – yra Fotonikos ir inovatyvios gamybos technologijų inkubatoriaus projektas. Šį projektą įgyvendina Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), kuris priklauso Valstybinio mokslinių tyrimų institutui.

„Pagrindinis veiksmo tikslas sukūrus fotonikos ir inovatyvios gamybos technologijų centro infrastruktūrą – sudaryti sąlygas komerciškai pritaikomus išradimus perduoti verslui ir šių išradimų pagrindu kurtis ir vystytis mokslui imlioms, aukštos pridėtinės vertės produktus gaminančioms technologinėms įmonėms“, – savo išvadoje apie šį projektą rašė CPVA.

Fotonikos ir inovatyvios gamybos technologijų inkubatoriaus pastato statyba vyktų adresu Savanorių pr. 231, Vilnius, čia turėtų iškilti ne mažiau kaip 2000 kv.m. inkubatoriaus pastatas, vien jis kainuotų 4,43 mln. eurų.

Inkubavimui, prototipavimui ir eksperimentinei gamybai reikalingos įrangos įsigijimas kainuotų 8,83 mln. eurų, už juos būtų sukurtos: mechanikos mikrokomponentų projektavimo ir prototipavimo platforma; atominių sluoksnių nusodinimo, optinių dangų ir plazminio ėsdinimo platforma; skaidulinių lazerių vystymo platforma; spektrometrijos technologijų vystymo platforma.

10,2 mln. eurų kainuos kitas FTMC projektas – Saulėtekio aukštųjų technologijų verslo vystymo ir plėtros inkubatorius. Planuojama įrengti 4000 kvadratinių metrų patalpų Akademijos g. 7, Vilniuje, kurios bus skirtos „atžalinių įmonių inkubavimo reikmėms“ – tai kainuos 5,7 mln. eurų. O likusi 4,25 mln. eurų suma tektų FTMC tehcnologinės bazės Saulėtekio g. 3, Vilniuje papildymui reikalinga fotonikos prietaisų kūrimo įranga: optoelektronikos prietaisų, saulės baterijų, įvairių detalių, mazgų, gaminių prototipų kūrimo.

Už 6 mln. eurų Šiaurės miestelio technologijų parkas kartu su Vilniaus universitetu įkurtų Gyvybės mokslų inkubatorių.

„Projektu siekiama pastatyti 4000 kv.m. pastatą Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke Vismaliukų g. 34, dalį šio pastato skiriant VU Gyvybės mokslų centro (GMC) MTEP veiklų vykdymui, likusią dalį – gyvybės mokslų startuoliams ir jaunoms įmonėms, administracinėms patalpoms bei konferencijų centrui. Pastebėta, kad projekto investiciniame projekte (IP) nenumatytos išlaidos pastato įrengimui“, – savo išvadoje apie šį projektą CPVA.

CPVA įvertino kad projekto tikslai neadekvačiai maži – planuojama kad inkubatoriuje bus tik 10 įmonių iki 2024 m. Pasiūlyta siekti bent 30-ies įmonių.

„Planuojamų investicijų dydis (6 mln. Eur) ir planuojamo pastato plotas, 4000 kv.m., nėra adekavatus didžiausiam planuojamam vienu metu inkubuoti startuolių skaičiui – 10 įmonių“, – pastebi CPVA, taip pat agentūra įvertino, kad VU GMC neturi aiškios vizijos, kokia infrastruktūra būtų įrengiama laboratoriniame plote.

Dar 4 mln. eurų atsieitų VU GMC projektas „Gyvybės mokslų technologijų inovacijų kūrimo, prototipavimo bei gyvybės mokslų pramonės specialistų rengimo instrumentinės infrastruktūros sukūrimas“.

„Projektu siekiama įsigyti 5 laboratorinės įrangos komplektus, kuriuos sudaro (pagal pateiktą detalizaciją skaičiuoklėje): Ląstelių technologijos prototipavimo įranga (tėkmės citometrai, ląstelių auginimo įranga ir pan.), sekoskaitos įrenginys, genominių tyrimų įranga bei įranga darbui su rekombinantiniais baltymais, biosensorių technologijoms bei kita biotechnologijų laboratorijose naudojama įranga“, – vardija CPVA.

CPVA įvertino, kad nėra tikslinga atskirą darinį ne Saulėtekio slėnyje, kadangi taip nukrypstama nuo infrastruktūros koncentravimo strategijos.

Už 5,9 mln. eurų būtų plečiamas Bio technologijų verslo inkubatorius, šį projektą įgyvendintų Valstybinis mokslinių tyrimų institutas. Tačiau vertinama, kad projektas spės panaudoti tik 0,9 mln. eurų finansavimo iki 2021 m. pabaigos.

„Plėtotojas nurodė, kad inkubatorius skirtas visam gyvybės mokslų srities sektoriui, įrengiamos laboratorijos nėra specializuotos. Nurodoma, kad Lietuvos gyvybės mokslų srityje veikia apie 280 įmonių, kurių didžioji dalis yra SVV statusą turinčios įmonės“, – apžvelgia CPVA.

Šiuo metu veikiančiuose 3 gyvybės mokslų srities įmonių inkubatoriuose veikia 25 įmonės, dauguma 5 metų laikotarpiui sudarytų sutarčių baigiasi šiemet ir kitąmet

O 4,7 mln. eurų atsieitų Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos inovacijų ir kompetencijos centras nuotolinėms sveikatos stebėsenos technologijoms kurti.

„Projekto įgyvendinimo metu ne tik įsigyjama įranga naujai steigiamam Biomedicininės inžinerijos inovacijų ir kompetencijų centrui, bet taip pat dalis veiklų nukreipta į produkto (nuotolinės sveikatos stebėsenos sistemos ir duomenų platformos), kurio pagrindu nenumatyta pradėti komercinimo veiklų (patentavimas ar pan.), kūrimą“, – rašoma CPVA išvadoje.

Vertinama, kad kartu su mokslo institucijomis projektus galėtų įgyvendinti klasteris, į kurį būtų kviečiamos ir kitos institucijos, tokios kaip „Versli Lietuva“, „Investuok Lietuvoje, ir pan.
Asociatyvi nuotr.

LSMU įrengs centrą Palangoje

DNR plane 3,5 milijono eurų skirta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų pscihofiziologinių tyrimų centro įkūrimui. Visa centro kaina – 4 mln. eurų, iš jų 1,7 mln. eurų sudaro Palangos klinikos pastatų modernizavimas ir pritaikymas, o 2,3 mln. eurų projekte numatyti mokslinei įrangai. Už projekto įgyvendinimą būtų atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Būtų sudarytos galimybės kurti naujus produktus ir medicininės reabilitacijos technologijas, bendradarbiauti su Lietuvos bei užsienio mokslinių tyrimų centrais, kurti ir pritaikyti modernaus neuromokslo pasiekimus medicininėje reabilitacijoje“, – paaiškinama projekte.

Tikimasi, kad centras leistų atlikti daugiau tyrimų, augtų patentų, įkurtų įmonių skaičius.

Numatoma, kad iki 2025 m. pabaigos centre dirbs 64 mokslininkai, kai 2019 m. pabaigoje iš viso Neuromokslų institute dirbo 56 asmenys – bus papildomai priimti 8 tyrėjai.

Tikimasi, kad centras atliks tyrimus ūkio subjektams ir 2023 m. pabaigoje bus pasirašęs bent 10 sutarčių, bus parengta 12 naujų mokslinių straipsnių, Europos patentų biurui bus pateikta bent 1 patentinė paraiška.

Nurodoma, kad dabar nepakankamos ir ribotos LSMU mokslininkų galimybės kurti naujus mokslinių tyrimus ir jų produktus bei susijusias išmaniosios individualizuotos medicininės reabilitacijos technologijas širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, neurologinių sutrikimų, jungiamojo audinio ir raumenų-kaulų sistemos ligų, psichikos ir elgesio sutrikimų mokslinių tyrimų kontekste.

„Sukūrus Neuromokslų psichofiziologinių tyrimų centrą, LSMU mokslininkams ir kitiems tyrėjams būtų sudarytos sąlygos vykdyti įvairius, aukščiausio tarptautinio lygmens psichofiziologinius tyrimus, kurti naujus produktus ir susijusias medicininės reabilitacijos technologijas: individualizuotos, integruojančias įvairius individo funkcinius parametrus – nuo odos funkcinės būklės, kūno judesių, širdies ritmo, kvėpavimo funkcinių parametrų iki smegenų bioelektrinio aktyvumo, individo emocinės raiškos bei kitų psichologinės būklės parametrų, per grįžtamojo ryšio sistemą stebint šių organizmo sistemų veiklą, vertinant reabilitacijos intervencijų veiksmingumą ir kuriant įrodymais pagrįstus algoritmus individualizuotai fizinei ir psichosocialinei reabilitacijai“, – vardijama projekte.

Kitas LSMU centras – tikslai panašūs

7,2 milijonai „DNR Plano“ lėšų keliaus į 12 mln. eurų vertės projektą „LSMU Odontologijos mokslo ir studijų bazės infrastruktūra“. Už 5,2 milijono eurų būtų nupirkta Odontologijos fakulteto mokslinių tyrimų ir susijusios įrangos, o už 1,9 mln. eurų būtų sukurta Odontologijos fakulteto „inovatyvi modulinė infrastruktūra“ (atnaujintas vienas pastatas).

Tikimasi, kad investicijos iki 2025 m. pabaigos leistų užtikrinti darbą 14-ai papildomų mokslininkų, būtų pasirašyta 10 sutarčių su tyrimų užsakovais, būtų parengti 22 moksliniai straipsniai, pateiktos paraiškos dėl 2 patentų.

„Tikslas – sudaryti galimybes LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakultetui ruošti aukštos kvalifikacijos odontologijos specialistus ir vykdyti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus sumaniosios specializacijos kryptyje diegiant jų rezultatus praktikoje“, – dėstoma LSMU projekte.

Šis LSMU projektas labai panašus į pirmą: taip pat laukiama didesnių galimybių moksliniams tyrimams, kylančios tyrėjų kvalifikacijos, augančio patentų, įkurtų įmonių skaičiaus. Dėstoma, kad „nepakankamos ir ribotos LSMU mokslininkų galimybės kurti naujus mokslinių tyrimus ir jų produktus odontologijos mokslinių tyrimų kontekste bei nepakankama studijų kokybė ruošiant aukštos kvalifikacijos specialistus“.

Abiem atvejais nurodoma, kad valstybės biudžetas naštos nepatirs, nes projektų metu sukurtą infrastruktūrą, įrangą ir kitą išlaikymą užtikrins LSMU.

Medikų kvalifikacijos duomenys atsidurs vienoje sistemoje

1,268 milijono eurų pasieks projektą „Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platforma“, už kurį atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ketina sukurti Kompetencijų platformą, kurios duomenų pagrindu būtų galima vykdyti specialistų tobulinimo planavimą, jo vykdymo stebėseną, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą bei užtikrinti visų specialistų kompetencijų tobulinimo proceso dalyvių sąveiką.

„COVID-19 ligos valdymo metu išryškėjo problema, kad nėra galimybės identifikuoti ekstremalių situacijų valdymui reikalingų asmens sveikatos priežiūros specialistų, turinčių reikalingas kompetencijas, todėl nėra galimybės per trumpą laiką ir saugiu būdu specialistams suorganizuoti mokymus, siekiant suteikti jiems naujas ar patobulinti turimas kompetencijas, nėra galimybės planuoti atitinkamas kompetencijas turinčių specialistų poreikio“, – teigiama projekte.

Paaiškinama, kad nėra bendros informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiama visa aktuali informacija, susijusi su profesinės kvalifikacijos tobulinimu ir vykdomais mokymais, atitinkamai, ir kvalifikacijos kėlimo planavimas yra neefektyvus.

Tikimasi, kad po 3 metų 60 proc. duomenų apie specialistų tobulinimą bus pateikiama iš naujos Kompetencijų platformos.

„Ši platforma būtų atvira, lanksti, užtikrinanti didesnį minėtų procesų skaidrumą ir prieinamumą, mažinanti administracinę naštą specialistams, taupanti specialistų laiką ir finansinius išteklius“, – žadama projekte.

CERN mokslininkai gali dirbti Vilniuje

Atskiras 1,7 mln. eurų projektas – Vilniaus universiteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro infrastruktūros gerinimas ir mokslo potencialo stiprinimas.

Jo metu ketinama įkurti sparčiųjų pikselinių detektorių laboratoriją, joje pagaminti 2 prototipinius detektoriaus modulius iki 2026 metų. Taip pat siekiama parengti 30 mokslinių straipsnių, teikti mokslinius projektus „Horizon Europe“, pritraukti 6 nuolatinius tyrėjus iš užsienio. Taip pat ir įkurti bent 4 startuolius iki 2022 m. pabaigos.

Didžioji dalis investicijų – 850 tūkst. eurų – tektų laboratorijai ir įrangai, o 500 tūkst. eurų, tektų būtent užsienio tyrėjų pritraukimui.

„2018 metų sausio mėnesį Lietuva tapo oficialia CERN asocijuota nare: tai daugelio metų visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo rezultatas bei naujų galimybių ir iššūkių etapo pradžia. CERN bei jos šalys narės nuosekliai plėtoja mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą įvairiose mokslo srityse“, – dėstoma projekte.

Patikinama, kad šiuo metu centras stokoja mokslo potencialo perspektyviems moksliniams tyrimams, mokslinės įrangos naujų technologijų kūrimui, vystymui, nepakankami resursai plėtoti investicijų pritraukimui iš verslo, bei vystyti mokslo komercializavimo veiklas, tai tampa kliuviniu CERN narystei.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (64)