„Per ateinančius porą metų pamatysime, kokia iš tiesų yra konservatorių socialinė politika. Jeigu ji yra labiau centristinė, tada bus sunkiau jai oponuoti po 4 metų. Dabar situacija tokia, kad visos socialinės drausmės taisyklės yra atpalaiduotos dėl Covid-19. 2021 ir 2022 metais bus leista skolintis daugiau nei ankstesniais laikais buvo leidžiama.

Todėl mokestinės sistemos modernizavimą gali pavykti apeiti bent kelis metus. Tikimės daug pinigų kovai su Covid-19 iš Europos Komisijos, tad ateinančius porą metų valdančioji koalicija dėl fiskalinės drausmės taisyklių atpalaidavimo tiek daug dėmesio mokesčiams neturės skirti, kiek jo reikėjo anksčiau, o paskui žiūrėsime, kaip jie tvarkysis, ar didins mokesčius tam, kad teisingai finansuotų padidintus socialinius įsipareigojimus, viešojo sektoriaus atlyginimus, ar bandys viską optimizuoti ir mažinti“, – trečiadienį Stepono Kairio fondo organizuotoje virtualioje diskusijoje kalbėjo jis.

Seimo rinkimuose su socialdemokratais dalyvavęs V. Navickas pastebėjo, kad rinkimų kampanijos metu dešinieji labiau akcentavo paslaugų kokybę, o ne mokestinės sistemos pokyčius.

„Žmonėms labiau rūpi, kad būtų geresnė švietimo sistema ir prieinamesnė sveikatos apsauga. Jiems mažiau svarbu, kad kas nors turėtų dėl to mokėti didesnius mokesčius. Pavyzdžiui, jei bus pasiekti tikslai didinti atlyginimus viešajame sektoriuje, tada tam reikės mokestinės peržiūros.

Vėjas pučia iš tos pusės (bent klausant, ką Nausėda pasakoja, ką matau iš koalicijos sutarties), kad bus labiau ieškoma mokestinės bazės išplėtimo galimybių, o tarifai liečiami nebus“, – diskusijoje svarstė V. Navickas.

Kaip pakelti užimtumą

Renginyje dalyvavęs Lietuvos socialinių tyrimų centro darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis sakė, kad naujoji koalicija kalba ir apie paramos paslaugomis didinimą.

„Šis sektorius gali būti šaltiniu naujoms darbo vietoms. Ypač pandemijos sąlygomis – vienas pasiūlymų galėtų būti užimtumo plėtojimas viešajame sektoriuje, vertinant tai kaip krizės suvaldymo priemone“, – sakė jis.

B. Gruževskis pastebėjo, kad užimtumui bei situacijai darbo rinkoje įtakos gali turėti ir taip vadinamosios „sidabrinės ekonomikos“ plėtra.

„Tai galimybės vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti darbo rinkoje. Manau, ateityje Lietuvai tai gali būti labai svarbu“, – sakė jis.

prof. Boguslavas Gruževskis

Pranešėjas taip pat išskyrė kelis naujosios valdžios prioritetus.

„Pirmiausia, matome aukštųjų technologijų gamybos ir paslaugų skatinimą. Dėmesio centre yra biotechnologijos ir gamtos mokslai. Ten numatomas ir rizikos fondo steigimas, ir kažkokio investuotojo pritraukimas. Atitinkamai, ten numatytos ir lengvatos investuojamam pelnui.

Kita kryptis – žaliosios ekonomikos prioritetas. Visos partijos tai pažymi, nors tai nėra labai aiškiai išdėstyta. Kalbant konkrečiau, tai – atsinaujinančios energetikos plėtra. Manau, nieko naujo nesugalvosi, veiklos žinomos ir dabartinės Vyriausybės vykdytos. Tokio pobūdžio priemonės bus ir ateityje.

Dar kalbama apie tradicinės pramonės modernizavimą. Jie galėtų kartu vykdyti ir regioninę politiką. Tai būtų trys viename: ir našumo didinimas, ir regionų stiprinimas, ir inovatyvumo diegimas“, – dėstė jis.

B. Gruževskis pažymėjo, jog politikams įdomia veiklos sritimi galėtų būti statybų sektorius.

„Konservatoriai numato pradėti naują būsto renovavimo bangą, o tai nėra taip paprasta. Bet galbūt pavyks, kad Lietuvoje tas senų namų sektorius atrodytų bent vidutiniškai, kaip Europos Sąjungoje priimta.

Tai būtų naudinga kryptis, kalbant ir apie pandemijos sąlygas, nes čia smulkūs objektai, kuriuos būtų galima decentralizuoti, užtikrinti pastovumą“, – sakė jis.

Galiausiai, B. Gruževskis išskyrė dešiniųjų rodomą dėmesį smulkiajam verslui.

„Pagrindinė kryptis yra jo paprastinimas, žadama neliesti ir nekeisti mokesčių, didinti prieinamumą prie kreditų, mažinti kontrolę.

Kalbant apie rizikas, tai liberalų norai mažinti darbo jėgos apmokestinimą, bet kai gresia biudžetinių lėšų trūkumas, reikia akcentuoti mokesčių surenkamumą“, – ragino jis.