Imigracija į Lietuvą toliau auga: didėja konkurencija dėl darbo vietų, gali grėsti problemų

Pandemija uždarė sienas ir augino nedarbą Lietuvoje iki kelerius metus nematyto lygmens, tačiau net ir tokioje aplinkoje imigrantų į Lietuvą – ketvirtadaliu daugiau nei pernai. Dauguma jų yra vyrai, čia atvykę dirbti, tik pavieniai turi aukštą kvalifikaciją, rodo institucijų duomenys. Tai kelia ir trinčių dėl darbo vietų – ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlo Lietuvai pergalvoti imigracijos politiką.

Šiemet per 10 mėnesių į Lietuvą imigravo 41,6 tūkst. asmenų, tai 24,3 procento daugiau nei pernai tuo pačiu metu, rodo naujausi negalutiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys. Sugrįžusių lietuvių skaičius šiemet išaugo 12 procentų ir sudarė 22,3 tūkstančio.

Lietuva vien dėl migracijos šiemet pagausėjo 13,25 tūkstančio žmonių, mat emigracija buvo mažesnė ir sudarė 28,3 tūkst. žmonių.

Dažniausiai imigrantai yra ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai, o darbas yra pagrindinis imigrantų tikslas Lietuvoje, duomenimis dalijasi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Statistikų duomenys papildo, kad daugiau imigruoja vyrai, dažniausiai jų amžius 25-40 metų.

Pasigirsta kritikos, kad Lietuva įsileidžia per daug nekvalifikuotų specialistų – vos keli šimtai užsieniečių nurodė aukštą kvalifikaciją. Profesinių sąjungų atstovai įžvelgia nelygią konkurenciją su vietos darbuotojais.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas siūlytų imigracijos politiką tobulinti. Mat ilgainiui Lietuva, privežusi daug nekvalifikuotų darbuotojų, gali susidurti su socialinėmis problemomis, palikti savus piliečius be darbo – tuo metu Lietuvoje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas vertina, kad Lietuva dėl imigracijos išlošia – užsieniečiai užima tas darbo vietas, kurių nereikia vietiniams, sukuriama daugiau ekonominės vertės. Vis tik „Sodros“ duomenimis, darbo rinkoje užsieniečių šiemet liko mažiau.

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. šalyje buvo 256,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 14,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Prieš metus darbo neturėjo 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Atvažiavo dirbti

Migracijos duomenys rodo, kad šiemet daugiau užsieniečių kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau mažiau kreipėsi dėl vizos.

TOP 3 imigrantų pilietybių sąrašas nekinta jau eilę metų – tai yra Ukraina, Baltarusija ir Rusija. Šiemet į Migracijos departamentą dėl leidimų kreipėsi 17,3 tūkst. ukrainiečių, 12,6 tūkst. baltarusių ir 1,9 tūkst. rusų.

„Nepaisant pandemijos, Lietuvos darbo rinkoje ir toliau trūko darbo jėgos. Dėl judėjimų suvaržymų pavasarį per paskelbtą karantiną imigracijos srautas buvo sumažėjęs, tačiau vos tik palengvinus sienos kirtimo sąlygas, imigracijos srautai sugrįžo į prieš pandemiją buvusią dinamiką – didėjimą“, – apžvelgia Migracijos departamento direktorė E. Gudzinskaitė.

Iš viso 37,4 tūkstančio užsieniečių kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje iki lapkričio 9 dienos – per tą patį laikotarpį pernai prašymus teikė 35,9 tūkst. užsieniečių. Naujų prašymų buvo mažiau nei pernai – atitinkamai 20,2 tūkst. šiemet ir 22,7 tūkst. vienetų pernai. Bendrą statistiką didino prašymai dėl leidimų pakeitimo.

Užsieniečiai šiais metais žymiai rečiau kreipėsi dėl nacionalinių vizų – iki lapkričio 9 dienos pateikė 34,5 tūkst. prašymų išduoti nacionalinę vizą, kai pernai per tą patį laikotarpį – 47,8 tūkst.

Itin imigracija buvo sumažėjusi per pavasario karantiną: kovo 16 d. – birželio 16 d., dėl leidimų kreipėsi 8,6 tūkst. užsieniečių, kai prieš metus – 11,3 tūkst, o dėl vizos tesikreipė 2974 asmenys, kai prieš metus tą laikotarpį – 13188 užsieniečiai.

Daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvyksta darbo tikslais. Šiemet darbo pagrindu prašymus išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė 31 361 užsienietis (2019 m. – 27 724).

„Verslui labiausiai trūksta tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų bei su statybos veikla susijusių profesijų atstovų – betonuotojų, suvirintojų, elektrikų. Teikiant prašymus išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bei išduoti nacionalinę vizą, užsienietį ketinantis įdarbinti darbdavys nurodo informaciją apie užsieniečio įgytą profesinę kvalifikaciją“, – paaiškina E. Gudzinskaitė.

Tik 305 užsieniečiai kreipėsi dėl aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, mažiau nei 2019 m., kai kreipėsi 344 tokie asmenys. Verslo pagrindu prašymus pateikė 192 užsieniečiai, kai prieš metus – 307.

Nuo 2629 iki 2156 sumažėjo studijuoti ketinančių užsieniečių, mažiau buvo ir atvykusių gyventi pas šeimos narį, šeimos susijungimo pagrindu (šiemet – 2549, pernai – 3813).

Kaip tendencijos galėtų keistis po pandemijos?

„Jeigu nekils ekonominė krizė, tada užsieniečių imigracijos apimtys augs toliau, t.y. turėtų išlikti tokios pačios tendencijos“, – vertina Migracijos departamento vadovė.

„Sodra“: darbo rinkoje užsieniečių sumažėjo

Tačiau „Sodra“ skaičiuoja, kad darbo rinkoje liko 5000 užsieniečių mažiau, arba penktadaliu. Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių– iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje. Be to, užsieniečių vidutinės darbo pajamos dėl karantino ženkliai mažėjo, nors kai kurių tų pačių profesijų šalies gyventojų pajamos netgi augo.

„Stebime tendencijas, kad užsieniečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje karantinas paveikė labiau nei vietinius darbuotojus. Didesnė jų dalis, tikėtina, išvažiavo į savo gimtąsias šalis ir nebesugrįžo atgal.Be to, sektoriuose, kuriuose dirba daugiausia užsieniečių, jų vidutinės darbo pajamos mažėjo, o tuos pačius darbus dirbančių Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos vienose profesijose mažėjo ne taip sparčiai, kaip užsieniečių, o kitose – netgi augo“, – pastebi „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Imigracijos procedūras dėl pandemijos palengvino

Migracijos departamentas dėl sudėtingos situacijas nuolat lengvino imigracijos procedūras: darbdaviams sudaryta galimybė pateikti prašymus už darbuotojus, jiems patiems nedalyvaujant, atsiimti išrašytus leidimus laikinai gyventi.

„Užsieniečiams, kurie negalėjo išvykti iš Lietuvos dėl objektyvių priežasčių negalėjo – pasibaigus jų beviziam buvimui Lietuvoje, daugkartinės nacionalinės vizos ar laikino leidimo gyventi (LLG) galiojimui, buvo leista iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. (toleravimo laikotarpiu) pateikti dokumentus dėl LLG išdavimo, esant Lietuvoje neteisėtai“, – paaiškina departamento vadovė ir pažymi, kad daug procedūrų buvo galima atlikti nuotoliniu būdu.

Profsąjungos įžvelgia nelygias galimybes

Vertindami imigracijos tendencijas, darbdavių ir darbuotojų atstovai stoja į dvi priešingas stovyklas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė patikina, kad šalies darbuotojai nuo to nukenčia dėl konkurencijos nelygiomis sąlygomis.

„Mūsų darbuotojams tai yra visiškai nepalanku. Prisiminkime visą istoriją dėl imigracijos: atsirado kvotos, o kodėl jos atsirado – nes darbdaviai nuolat skundėsi, kad negali surasti šalies viduje ypatingai retų specialistų arba labai aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Kad gamybiniai procesai nesustotų, nestagnuotų ekonomika, buvo nuspręsta, kad galima leisti įsivežti trūkstamų specialybių darbuotojus. Taip atsirado trūkstamų specialybių sąrašas. Ir čia nebuvo kalbos apie nekvalifikuotą darbo jėgą, bet apie tam tikras kvalifikacijas turinčius žmones“, – kalba I. Ruginienė.

Užimtumo tarnyba kas pusmetį skelbia profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą, pagal ekonominės veiklos rūšis – nurodytų profesijų darbuotojams viza gali būti išduota nesikreipiant į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti išdavimo ar sprendimo, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius priėmimo. Šiame sąraše profesijos suskirstytos pagal ekonominės veiklos rūšis – statyba, pramonė ir paslaugos.

Tačiau, anot I. Ruginienės, dabar darbdaviai kasmet prašo įvežti „įvairaus plauko“ žmonių be jokios kvalifikacijos vien tam, kad galėtų naudotis pigia darbo jėga.

„Darbuotojai pasakodavo netgi tokių pavyzdžių: darbdaviai, kad lengviau būtų įvežti nekvalifikuotus darbuotojus, pervadindavo juos į trūkstamųjų sąrašo pavadinimus, nors realiai atvažiavę dirbo paprastą nekvalifikuotą darbą. Vien tam, kad kuo daugiau būtų galima įvežti. (…) Esame matę netgi tokių darbo sutarčių, kurios yra lietuviškos, bet pasirašytos ukrainiečių, baltarusių. Darbdaviams patogiau tokius darbuotojus samdyti, o ne Lietuvos piliečius, kurie reikalaus ir didesnio atlyginimo, darbo sąlygų, žino saugos reikalavimus“, – teigia I. Ruginienė.

Ji įsitikinusi, kad sparti imigracija neskatina investuoti į vietos žmonių perkvalifikavimą ir įdarbinimą, neleidžia kelti atlyginimų.

„Stovėjimas Užimtumo tarnyboje ar registravimasis dėl įvairių pašalpų skyrimo iš tiesų žemina kiekvieno žmogaus orumą, tai nėra labai smagi procedūra. Kiekvienas norėtų turėti darbą ir jame dirbti. Tačiau mūsų piliečiai, padirbėję ir užsienyje, jie nebenori tokiom sąlygomis, kokias siūlo Lietuvos darbdaviai – jie nori didesnių atlyginimų ir oresnių darbo sąlygų“, – sako I. Ruginienė.